Inovacijų srityje ES nesugeba padaryti tokios pažangos, kad pasivytų savo pagrindines tarptautines varžoves JAV ir Japoniją. Ir nors net per ekonomikos krizę daugelis ES valstybių narių ėmėsi tinkamų veiksmų, pažanga nepakankamai sparti. Tokios išvados daromos antradienį Europos Komisijos paskelbtoje 2010 m. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinėje. Teigiama, jog ES vis dar gerokai lenkia tokias besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis kaip Indija ir Rusija, tačiau stabilią pažangą daro Brazilija, taip pat sparčiai gerėja Kinijos rodikliai.
Iš ES valstybių narių didžiausios pažangos pavyko pasiekti Švedijai, po jos rikiuojasi Danija, Suomija ir Vokietija. Jungtinė Karalystė, Belgija, Austrija, Airija, Liuksemburgas, Prancūzija, Kipras, Slovėnija ir Estija eina po jų. Lietuva priskiriama ES šalių grupei, kurios apibūdinamos kaip nuosaikios novatorės. Jų rezultatai gerokai prastesni už ES vidurkį.
„Iš rezultatų suvestinės aišku, kad siekdami Europą padaryti inovatyvesnę turime dar labiau pasistengti – tik taip galėsime pasivyti pagrindinius savo varžovus ir užtikrinti tolesnį spartų ir tvarų augimą“, – pabrėžė už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajanis.
„Nauja, patobulinta Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinė aiškiai rodo, kad diegti inovacijas Europoje reikia nedelsiant. Sėkmingai moderniai ekonomikai inovacijos svarbios ne mažiau negu gyvybei vanduo. Tai ekonominės politikos formavimo pagrindas ir pagrindinis darbo vietų kūrimo būdas.
Taigi naujoji rezultatų suvestinė – esminis strategijos „Europa 2020“ elementas. Tikimės, kad valstybės narės visapusiškai išnaudos šią suvestinę savo privalumams sustiprinti ir trūkumams likviduoti“, – sakė už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Komisijos narė Maire Geoghegan-Quinn.
2010 m. rezultatų suvestinė grindžiama 25 rodikliais, susijusiais su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, ir apima 27 ES valstybes nares, taip pat Kroatiją, Serbiją, Turkiją, Islandiją, Norvegiją ir Šveicariją.
Palyginus ES, JAV ir Japonijos rodiklius paaiškėjo, kad ES vis dar atsilieka nuo savo pagrindinių varžovių. Labiausiai ES atsilieka verslo subjektų veiklos kategorijoje, konkrečiai, viešų ir privačių bendrų publikacijų, verslo išlaidų moksliniams tyrimams ir plėtrai, taip pat, palyginti su Japonija, Patentinės kooperacijos sutarties įgyvendinimo srityse. Mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje labiausiai atsilieka Europos privatusis sektorius.
Gerokai tebeatsiliekama aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių skaičiumi, tačiau šis atotrūkis pamažu mažėja, nes ES palyginti sparčiai daugėja aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, teigiama Europos Komisijos pranešime. Vis dėlto ES lenkia JAV valstybės išlaidų moksliniams tyrimams ir plėtrai, taip pat daug žinių reikalaujančių paslaugų eksporto srityse.
Per pastaruosius penkerius metus geriausi ES inovacijų rodikliai pasiekti atvirų, itin gerų ir patrauklių mokslinių tyrimų sistemų (tarptautinės bendros mokslinės publikacijos, didelio poveikio publikacijos, ne ES doktorantai) ir intelektinės nuosavybės (Bendrijos prekių ženklai, patentai pagal Patentinės kooperacijos sutartį ir Bendrijos pramoninis dizainas) srityse.
Rezultatų suvestinėje ES valstybės narės sugrupuotos į keturias šalių grupes:
Šalys inovacijų lyderės: Danija, Suomija, Švedija ir Vokietija. Šių šalių rezultatai gerokai viršija ES vidurkį.
Šalys inovacijų šalininkės: Airija, Austrija, Belgija, Estija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Slovėnija. Šių šalių rezultatai maždaug atitinka ES vidurkį.
Šalys vidutinės novatorės: Čekija, Graikija, Ispanija, Italija, Kroatija, Lenkija, Malta, Portugalija, Slovakija ir Vengrija. Šių šalių rezultatai nesiekia ES vidurkio.
Šalys nuosaikios novatorės: Bulgarija, Latvija, Lietuva ir Rumunija. Šių šalių rezultatai gerokai prastesni už ES vidurkį.
Paieška archyve
