„Macroscope“ atlikto tyrimo duomenimis, daugelis aukštesnes pajamas gaunančių individualių namų gyventojų suvokia alternatyviosios energetikos diegimo būtinybę: 87 proc. respondentų mano, kad alternatyvioji energetika po 15 metų bus artimas ir savaime suprantamas dalykas, o kas antras apklaustasis jau yra svarstęs šių sistemų įsidiegimą. Tačiau diegti alternatyviosios energetikos sistemas dar yra delsiama.
„Tyrimo rezultatai nuteikia gana optimistiškai ir galima teigti, kad rinka yra pasiruošusi, tačiau šiuo metu gyventojai dar laukia labiau suprantamos informacijos ir politinių sprendimų“, – teigia tyrimą užsakiusios kompanijos „Viessmann“ pardavimų vadovas Žygimantas Maleckas. "Daugiau nei 74 proc. apklaustųjų trūksta aiškios ir suprantamos informacijos apie alternatyviąją energetiką, taip pat daugiau nei 90 proc. sistemų įsirengimą paskatintų dalinis jo kompensavimas, o 73 proc. – galimybė pagamintą energiją parduoti elektros tinklams.“
„Tendencijos rodo, kad atsinaujinančios energetikos sistemos jau gali konkuruoti su kai kuriomis tradicinėmis, tačiau trūksta valstybės pagalbos – individualių namų šeimininkai vis dar nepatenka į esamas ir ruošiamas paramos schemas. Tuo tarpu gyventojų švietimo būtinybę dar labiau sustiprina faktas, kad su informacijos stoka teigia susiduriantys turintieji geras pareigas ir aukštąjį išsilavinimą – dauguma šio tyrimo respondentų“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedrius Šiupšinskas. „Švietimo iniciatyvos kartu galėtų bei turėtų imtis verslas, už tą sritį atsakingos valstybinės įstaigos ir mokslininkai.“
Trečdalis apklaustųjų mano, kad po 50 metų Lietuvoje nuo 50 iki 100 proc. namų bus naudojami alternatyvieji energijos šaltiniai. Svarbiausias respondentų nurodomas atsinaujinančios energetikos sistemų naudojimo veiksnys yra autonomiškumas ir nepriklausomybė nuo brangstančio tradicinio kuro: 4–5 balų skalėje šį kriterijų įvertino 94 proc. apklaustųjų. Taip pat svarbi yra nedidelė energijos kaina atsipirkus įrangai (81,7 proc.) ir ekologiškumas (80,8), o optimalus šių sistemų atsiperkamumo terminas – 6–10 metų (47 proc.). Vis dėlto neišprusimą energetiniais klausimais dar rodo tai, kad net 75 proc. respondentų šiuo metu neturi parengtų savo namų energetinio efektyvumo planų.
„Kalbant apie bet kokios šildymo sistemos atsiperkamumą, gyventojai dėl informacijos ir projektuotojų kvalifikacijos trūkumo kol kas dažnai neįvertina vieno svarbaus aspekto – apie investicijas į alternatyviosios energetikos sistemas reikia mąstyti namo projektavimo stadijoje, t. y. ne tik galvoti apie numatomas įrengti sistemas, bet ir projektuojant namus mažinti paties pastato energijos poreikį“, – teigia G. Šiupšinskas.