Taivanas – viena iš greičiausiai po pasaulinės ekonomikos krizės atsigaunančių šalių – galėtų tapti artima Lietuvos partnere vystant aukštųjų technologijų pramonę. Tokias mintis kėlė Lietuvoje viešintis Taivano misijos Rygoje vadovas C.Y. Davidas Vangas, šią savaitę Seime atidarydamas fotografijų parodą „Įstabusis Taivanas“.
„Iki šiol su Taivanu daugiausiai bendradarbiavome išskirtinai kultūrine prasme, tačiau mums šis kraštas gali būti įdomus ir savo pasiekimais aukštųjų technologijų srityje. Vienas pagrindinių Lietuvos tikslų – tapti aukštųjų technologijų lydere Baltijos regione. Taivanui, bene dvigubai mažesnei, tačiau apie 7 kartus daugiau gyventojų turinčiai valstybei, tai jau pavyko“, – sako Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Taivanu grupės pirmininkas Algis Kašėta.
Remiantis vasario mėnesį paskelbtais statistiniais duomenimis, Taivano ekonomika po ekonominės krizės atsigauna sparčiau nei tikėtasi. Paskutinįjį 2009 m. ketvirtį ji augo apie 18 proc., kartu keliais procentiniais punktais sumažėjo nedarbas, šiuo metu siekiantis apie 5,7 proc., pagyvėjo verslo sektorius. Spartų Taivano ekonomikos atsigavimą iš esmės lemia aukštųjų technologijų eksportas visame pasaulyje.
„Taivanas specializuojasi aukštųjų ir ypač informacinių technologijų srityje. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriame ir vadinamajai „žaliajai“ industrijai, kuri laikoma ateities pramonės pagrindu. Tikiu, kad Lietuvai šios sritys taip pat turėtų būti įdomios. Žinau, jog savo šalyje nemažai dirbate kurdami mokslo parkus – Taivane tokie parkai sėkmingai vystomi jau kelis dešimtmečius. Ryšiai tarp mūsų šalių jau yra užmegzti, tereikia juos skatinti ir atrasti naujų bendradarbiavimo galimybių“, – sako Taivano misijos Rygoje vadovas.
Pasak D. Vango, Lietuva ir Taivanas galėtų aktyviau vystyti ir prekybos ryšius. Nedidelės vakarinės Ramiojo vandenyno salos pramonė laikoma viena pažangiausių pasaulyje. Tradiciškai garsėjęs žemės ūkio produktų apdirbimu, šiuo metu Taivanas žinomas kaip aukštųjų technologijų kūrimą ir gamybą skatinantis kraštas. Į visą pasaulį eksportuojami Taivane sukurti biotechnologijų, lazerinių bei informacinių technologijų gaminiai.
„Lietuvos ir Taivano panašumų galima įžvelgti daug kur. Kaip ir mums, šiai salai ypač svarbi energetinė nepriklausomybė. Tačiau ne taip kaip mums, Taivanui sekasi ją kurti daug paprasčiau. Saloje jau seniai veikia mokslo ir inovacijų slėniai, kuriuose aktyviai bendradarbiauja akademinė ir verslo bendruomenės. Tai gali būti pavyzdys mūsų mokslininkams ir verslininkams, kurie galėtų stažuotis ir semtis patirties tokiuose slėniuose“, – komentuoja A. Kašėta.
Nors juokaujama, kad Taivane gaminama viskas, tačiau reikia pabrėžti, kad šios salos gaminiai laikomi itin aukštos kokybės. Pavyzdžiui, šiuo metu apie 80 proc. pasaulio nešiojamųjų kompiuterių dizainų yra sukuriami būtent Taivane. Geriausiai žinomi kompiuterių industrijos prekių ženklai „Acer“ ir „Asus“. Tuo tarpu „žaliosios“ energijos pramonė Taivane 2008 m. buvo vertinama 4,7 bilijonais JAV dolerių. Šalies valdžia tikisi jau 2012 m. pasiekti 14 bilijonų JAV dolerių vertę.
Taivano misija Rygoje ir Seimo Tarpparlamentinė grupė su Taivanu jau ne vienerius metus vysto glaudų kultūrinį bendradarbiavimą, kurio metu rengiamos įvairios parodos, susitikimai, bendri projektai. Šiuo metu abi šalys vykdo keletą ilgalaikių projektų – lietuvių studentų stažuočių Taivane programą ir kompiuterių klasių Lietuvos švietimo įstaigose įrengimo projektą. Be to, Vilnius ir Taipėjus, Taivano sostinė, laikomi miestais-draugais.