Nors alternatyvioji energetika oficialiai laikoma prioritetine valstybės kryptimi, tačiau patys „vėjininkai“ sako, esą palikti likimo valiai ir jų gaminamos „vėjo elektros“ valstybei nereikia.
Priminsime, jog pramoninė vėjo energetika mūsų valstybėje pradėjo plėtotis 2002 metais, kai Skuode buvo įrengta pirmoji Lietuvoje vėjo elektrinė. Tai buvo naudota iš Danijos atgabenta 160 kW galingumo vėjo elektrinė.
Vėjo atlase skirtingomis spalvomis atvaizduotas vidutinių metinių greičių
pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje 50 metrų aukštyje.
©Lietuvos vėjo energetikos asociacija
2004 metais buvo pastatyta bei prijungta prie elektros tinklo 630 kW galingumo vėjo elektrinė Vydmantuose (šalia Palangos), priklausanti Kaišiadorių vyskupijai.
Pirmas vėjo elektrinių parkas buvo įrengtas netoliese, Lankučių kaime. Tačiau danams priklausančios bendrovės UAB BNE 5,4 MW vėjo elektrinių parkas taip ir nebuvo prijungtas prie elektros tinklo. Po kelių teismų įmonės savininkai nusivylė Lietuvos požiūriu į pažangias technologijas ir išsivežė vėjo elektrines į Lenkiją, kur jos sėkmingai dirba iki šiol, rašoma Lietuvos vėjo energetikos asociacijos tinklapyje.
Vėjo energetikos plėtros Lietuvoje statistika, išreikšta skaičiais.
©Lietuvos vėjo energetikos asociacija
Stambiausias vėjo elektrinių parkas įrengtas 2006 metais Kiauleikių, Kviečių ir Rudaičių kaimuose (tarp Palangos ir Kretingos). Jo galingumas siekia 30 MW, o per metus pagaminama apie 64 000 000 kWh. Didžiausios vėjo elektrinės įrengtos 2006 metais šalia Bėnaičių ir Žinialių kaimų. Kiekvienos iš 6 vėjo elektrinių aukštis siekia 100 metrų, o vieno sparno ilgis - apie 50 m. 2,75 MW galingumo vėjo elektrinės pagamintos pasaulio vėjo energetikos pramonės lyderio, Danų kompanijos Vestas. Tai buvo tuo metu galingiausios vėjo elektrinės visoje Europoje.
Na, o kokia vėjo energetikos situacija šiais metais Lietuvoje? Apie tai – „Lietuvos Ryto“ televizijos reportaže.
