Ekonominis sunkmetis atnešė naudos Lietuvos interneto rinkai, o šioje sferoje dirbančios bendrovės kur kas lengviau išgyveno recesiją nei kitų sričių įmonės, rodo Lietuvos IT ir interneto ekspertų tyrimo rezultatai. 57 proc. apklaustų nurodė, kad krizė padėjo interneto bendrovių veiklai, o 7 iš 10 teigė, jog pastarosioms recesijos metu sekėsi geriau nei daugelio kitų sferų šalies įmonėms. Ekspertų tyrimą kovo 18 d. Vilniuje vyksiančios interneto konferencijos LOGIN iniciatyva atliko tyrimų kompanija „Macroscope“.
Santykinę interneto rinkos sėkmę recesijos metu, tyrimo dalyvių manymu, labiausiai nulėmė dėl sunkmečio paspartėjusios verslo inovacijos, pigesnių ir efektyvesnių būdų įgyvendinti įvairias organizacijos funkcijas paieška. Tuo tarpu vyriausybės ir valstybinių institucijų indėlio į rinkos vystymąsi respondentai nemato iš esmės jokio. 3 iš 4 apklaustųjų mano, kad šalies valdžia interneto rinkos plėtrai nedaro jokio poveikio arba poveikį įvertino kaip neigiamą.
„Žinių ekonomikos ir informacijos visuomenės kūrimas tapo burtažodžiais, be kurių neišsiverčia jokia vyriausybė. Tačiau pažangiausių šalies bendrovių pasitikėjimas vyriausybe nuo to nedidėja. Kol kas tarp interneto rinkos įmonių specialistų vyrauja skeptiškos ar net ciniškos nuotaikos. Pavyzdžiui, A. Kubiliaus vasario mėnesį išsakytą pažadą dėl atstovybės įkūrimo Silicio slėnyje 39 proc. respondentų įvertino kaip reklaminį žingsnį ir tik 12 proc. jį laiko rimtais ketinimais“, – sako tyrimą atlikusios kompanijos „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.
Apklausti specialistai, tarp kurių yra el.komercijos, IT, telekomunikacijų, interneto sprendimų kūrimo, el.komercijos bendrovių atstovai, mano, jog Lietuvos interneto rinka nuo analogiškų Vakarų šalių bendrovių pagal inovacijų panaudojimą bei profesionalumą atsilieka 2–3 metus. Tokią nuomonę išsakė 63 proc. respondentų. Tačiau tuo pačiu metu tyrimo dalyviai tiki, kad šalies bendrovės gali kaip lygiavertės konkuruoti globalioje interneto rinkoje (61,2 proc.).
Paprašyti nurodyti stipriausias ir silpniausias Lietuvos interneto bendrovių puses tokioje konkurencijoje, kaip didžiausią trūkumą respondentai išskyrė finansinius išteklius – daugiau nei 77 proc. šį konkurencinį aspektą įvertino žemiau nei vidutiniškai. Taip pat vyrauja įsitikinimas, jog lietuviškos bendrovės stokoja globalių idėjų (taip mano 63,3 proc.). Didžiausia stiprybe respondentai vadina naujausių technologijų išmanymą – beveik pusė šį konkurencingumo faktorių įvertino geriau nei vidutiniškai.
Kaip pažangiausią Lietuvos interneto rinkos segmentą didžioji dalis specialistų išskyrė interneto žiniasklaidą – beveik 60 proc. ją laiko pažangia arba labai pažangia. Tuo tarpu tik pusė tiek apklaustųjų yra tokios nuomonės apie el.komerciją Lietuvoje – beveik 70 proc. ją kritiškai vadina vidutiniškai pažangia arba apskritai nepažangia.
Išskiriant lietuviško kapitalo interneto bendroves, kurioms geriausiai sekasi plėsti verslą už Lietuvos ribų, daugelio respondentų nuomonės sutapo. Daugiausia kartų paminėta interneto sprendimų kompanija „Gaumina“, turinti savo atstovybę Airijoje, bei programas mobiliesiems telefonams kurianti bendrovė „GetJar“, kurios vadovas Ilja Laurs pripažintas vienu įtakingiausių 2009 m. telekomunikacijų rinkos asmenybių pasaulyje.
Tyrimo metu apklausti įmonių, dirbančių IT, telekomunikacijų, e. komercijos, interneto sprendimų ir kitose srityse, vadovai, padalinių vadovai ir specialistai. Duomenys surinkti 2010 m. kovo mėnesį.
