Naujoji Europos komisijos Pirmininko J. M. Barroso komanda sulaukė parlamento pritarimo, nes buvo patvirtinti visi 26 ES valstybių kandidatai į Europos Komisijos narius. Šis balsavimas galutinai padėjo tašką procesui, kuris tęsėsi nuo EP sutikimo 2009 m. rugsėjį leisti išsaugoti J. M. Barroso postą dar vienai kadencijai.
Nauja Komisija vėlavo pradėti darbą nuo 2009 m. lapkričio, kadangi neplanuotai užsitęsė Lisabonos sutarties ratifikavimas ir netikėtas Bulgarijos kandidatės į komisijos sudėtį pasitraukimas. Naujoji Bulgarijos kandidatė patekusi į komisiją tapo Kristalina Georgieva, buvusi Pasaulio banko vicepirmininkė.
Naujoji Komisijos Pirmininko J.M. Barosso komandos sudėtis ateinančius penkerius metus įgyvendins visą Europos Sąjungos politiką. Pagrindiniai tikslai keliami artimiausiam penkių metų laikotarpiui: padėti ES valstybės išlipti iš ekonomikos krizės, tapti lyderiais klimato kaitos klausimais, sukurti sąlygas Europai tapti efektyvia energetikoje, teigė J.M Barosso.
Europos mokslo ir inovacijų politikoje planuojami rimti pokyčiai, kadangi šioje naujoje srityje paskirta Airijos atstovė komisarė Maire Geoghegan Quinn.
Daugelis žinote apie Europos Lisabonos strategijos nesėkmes. Ir nors Lisabonos strategija Europoje realiai žlugo, bet jos įgyvendinimas paskatino tam tikrų kompetencijų atsiradimą ES politiniame lygmenyje ir geresnį problematikos išgryninimą. Lietuvoje nacionalinis Lisabonos strategijos įgyvendinimo planas padėjo suformuluoti ES struktūrinių fondų 2007-2013 strateginius prioritetus ir veiksmų programų priemones.
Europa taip pat gana gerai suvokė, kad vien kalbomis Amerikos nepavysi, susiformavo įvairios tarpsektorinės darbo grupės, į kurias buvo įtraukti ir verslininkai. Išryškėjo savininko nebuvimo problema - nėra konkretaus žmogaus su plačiais įgaliojimais, kuris galėtų spręsti su mokslu ir inovacijomis susijusias problemas.
Inovacijų politikos šeimininke tapo Maire Geoghegan Quinn. Panašu, kad J.M. Barosso yra rimtai užsidegęs įgyvendinti net kelių 2009 m. dirbusių ekspertų grupių radikalius pasiūlymus, susijusius su inovacijų kaip horizontalaus prioriteto skatinimu, Europos inovacijų sistemos vystymu.
Kiek realūs veiksmai atspindės plačius užmojus, galėsime įsitikinti netrukus. Numatoma 2010 m. pavasarį pateikti svarstymui Europos Inovacijų aktą, kuriuo planuojama tradicinį klasterių suvokimą adaptuoti ir netechnologiniams klasteriams, daugiau dėmesio skirti praktiniam tinklaveikos rezultatui – konkrečių partnerysčių atsiradimui ir inovacijų paramos paslaugų stiprinimui. Planuojama taip pat pradėti patentavimo sistemos reformą, vystyti inovacijų skatinimo per viešuosius pirkimus koncepciją, pasiūlyti naujus inovacijų vertinimo rodiklius.
Tuo tarpu Marie Geoghegan Quinn Europos Parlamento klausymuose dalyviams paliko labai gerą įspūdį. Nestokojanti jumoro, bet konkreti ir orientuota į rezultatus, ji potencialiai gali išjudinti „kalbėtojų apie inovacijas“ laivą. Vienu iš savo artimiausių planų ji įvardino ir konkretaus plano, kaip supaprastinti Europos Sąjungos FP7 ir pan. programų administravimą, kad jose galėtų dalyvauti ir smulkus bei vidutinis verslas. Jos patirtis Europos Audito rūmuose ir ankstesnė patirtis dirbant Airijos teisingumo ministerijoje gali tam padėti. Mažoms šalims kaip Lietuva gali nepatikti tai, kad pretendentė į komisarės postą išvengė pažado visoms šalims narėms skirti dalį finansavimo. Panašu, kad ir čia viskas priklausys nuo kvalifikacijos ir rezultatų, todėl Lietuvai reikia nepražiopsoti šanso stiprinti šias sritis iš struktūrinių fondų, kol jų dar yra.
