Transliuotojai vis garsiau piktinasi, kad skaitmeninės televizijos plėtrai mūsų krašte pagalius į ratus kaišioja interesų grupės.
Vos po mėnesio Lietuvoje turėtų startuoti visuomenės informavimo apie perėjimą prie skaitmeninės televizijos kampanija, kuriai vykdyti Susisiekimo ministerija net šiuo sunkmečiu surado 10 mln. litų.
Vajui pasibaigus, šalies piliečiai jau turės būti pasirengę atsisakyti analoginės televizijos ir nuo 2012 metų spalio stebėti skaitmeniniu būdu transliuojamas programas.
Šį mėnesį ketinama skelbti tris konkursus, per kuriuos televizijos, spauda, radijas bei internetinė žiniasklaida varžysis, kas išsidalys numatytas lėšas.
Tačiau jau dabar nerimaujama, kad liūto dalį nuo numatytųjų 10 mln. litų atsikąs didžiausiomis žiūrovų auditorijomis besigiriančios televizijų bendrovės, pirmiausia – „Tele-3“, kuriai, tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ TV metrų duomenimis, šiuo metu tenka didžiausia auditorijos dalis.
2004 metų lapkričio pabaigoje Vyriausybė patvirtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) kartu su kitomis institucijomis parengtą perėjimo prie skaitmeninės televizijos Lietuvoje modelį. Jame numatyta, kad skaitmeninę antžeminę televiziją planuojama diegti etapais keturiais nacionalinės skaitmeninės televizijos (DVB-T) tinklais, kuriais iš viso bus galima transliuoti ne mažiau kaip 20 programų.
Transliacijos penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose turėjo būti pradėtos iki 2007 metų pabaigos. Iki šiol planuojama, kad 2012-aisiais turėtų būti pradėtas laipsniškas analoginės antžeminės televizijos perjungimas į skaitmeninę.
Tačiau bent kol kas rezultatai nedžiugina. Kaip rodo statistika, šiuo metu Lietuvoje yra 1,34 mln. namų ūkių, iš jų daugiau nei 98 proc. turi televizorius. Tačiau skaitmeninę televiziją savo namuose matančių namų ūkių skaičius šiuo metu vos viršija 100 tūkstančių.
Dar įdomiau, kad didelio entuziazmo plėtoti skaitmeninę televiziją nerodo didieji transliuotojai, iš pradžių entuziastingai dalyvavę skaitmenines transliacijas vykdyti leidžiančių dažnių paskirstymo konkursuose.
Pirmasis konkursas skaitmeninės televizijos transliavimo licencijoms gauti buvo paskelbtas dar 2005-ųjų spalį. Po kelių mėnesių, 2006-ųjų vasarį, išaiškinti jo nugalėtojai, nustatytos konkrečios transliuojamos ar retransliuojamos programos.
Konkurse licencijas gavo 6 transliuotojai su 12 pačių rengiamų programų bei trys retransliuotojai, tarp jų ir „Tele-3“, įsipareigojusi retransliuoti programas „Viasat History“, „TV 1000 East“, „Viasat Explorer“, „Viasat Sport 2“ ir „Viasat Sport 3“.
2007-ųjų pradžioje Seimui atskaitinga LRTK, be kita ko, turinti kontroliuoti, kaip efektyviai panaudojamas nacionalinis turtas – eterio dažniai bei vykdomos licencijų sąlygos, paskyrė nuobaudas – įspėjimus skaitmeninės antžeminės televizijos retransliuotojams „Mikrovisatos TV“ ir „Tele-3“ – už licencinės veiklos nevykdymą. Pagal licencijų sąlygas, „Tele-3“ tuo metu jau turėjo retransliuoti 5 koduotas programas, tačiau įsipareigojimų nevykdė.
Praėjus vos pusmečiui „Tele-3“ prašymu LRTK apskritai panaikino jai išduotą skaitmeninės antžeminės televizijos retransliavimo licenciją.
Įtaką procesui „Tele-3“ padarė ir tuo metu – bendrovės, siekusios užsiimti retransliavimo verslu, negalėjo net pretenduoti į rinką tol, kol švedų valdoma įmonė atsisakė licencijos, užimdama laisvus dažnius.
2008 metais LRTK paskelbus konkursų skaitmeninės antžeminės televizijos programoms transliuoti nugalėtojus paaiškėjo, kad tarp jų yra šios televizijos programa „3+“. Jos starto data buvo numatyta – 2009-ųjų vasario 1 diena.
Tačiau šių metų pradžioje konkurso laimėtoja „Tele-3“ vėl kreipėsi į LRTK, prašydama dėl prastos situacijos rinkoje ir mažėjančių reklamos pajamų leisti atidėti „3+“ transliaciją.
„Reklamos rinka šiuo metu yra susitraukusi maždaug 55 procentais. Tad pradėti naują programą dabar reikia būti labai dideliam optimistui“, – prieš kelias dienas LŽ kalbėjo LRTK pirmininkas Jonas Liniauskas.
Tokie komisijos argumentai kelia nuostabą transliuotojams, bandantiems, bet taip ir negaunantiems galimybės pasinaudoti skaitmeninę transliaciją vykdyti leidžiančiais dažniais, šiuo metu paskirstytais programų rodyti nepradedančioms bendrovėms.
„Čia mafija dirba, – kalbėdamas su LŽ pareiškė bendrovės „Pūkas TV“ savininkas Kęstutis Pūkas, ne vieną kartą nesėkmingai bandęs gauti licenciją skaitmeninėms transliacijoms. – Aš jau buvau nusprendęs nedalyvauti nė viename konkurse. Kam leisti pinigus, – o už dalyvavimą tenka mokėti 3 tūkst. litų, kai tai nieko neduoda. Jeigu nėra pateikiama argumentų, motyvų, paaiškinimų, kodėl pasirenkami vieni, o ne kiti, tai koks čia konkursas?“