Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apskrities skyriuje baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame Vilniuje veikiančios medicinos įstaigų kompiuterizavimu užsiimančios bendrovės akcininkas B. M. ir direktorius R. L. įtariami sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir dokumentų klastojimu. Analogiški įtarimai pareikšti ir juridiniam asmeniui – Vilniuje registruotai bendrovei. Tyrimo duomenimis, vilniečiai apgaule įgijo beveik 65 tūkstančius litų pridėtinės vertės mokesčio.
Anot FNTT, tyrimo metu nustatyta, kad 2002 m. rugpjūčio mėn.–2006 m. sausio mėn. laikotarpiu įtariamieji į savo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė jokios veiklos nevykdžiusių bendrovių dokumentus, kuriuose užfiksuoti melagingi duomenys apie suteiktas reklamos paslaugos. Išaiškinta, kad bendrovės atsakingi asmenys į buhalterinę apskaitą iš viso įtraukė 48 suklastotas sąskaitas faktūras. Taip įtariamieji apgaule įgijo 64 849 Lt pridėtinės vertės mokesčio, kurį privalėjo sumokėti į valstybės biudžetą.
Ikiteisminio tyrimo metu medicinos įstaigų kompiuterizavimu užsiimanti bendrovė valstybei padarytą žalą atlygino.
Tai jau 13-toji teismui perduota baudžiamoji byla, išskirta iš sudėtingos, daug epizodų apimančios baudžiamosios bylos, kurią atlieka FNTT Vilniaus apskrities skyriaus pareigūnai kartu su Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Šiame ikiteisminiame tyrime išaiškinta 30 juridinių asmenų, grobsčiusių pridėtinės vertės mokestį.
Baudžiamasis kodeksas dėl B. M. ir R. L. įvykdytų nusikalstamų veikų numato maksimalią bausmę – laisvės atėmimą iki trejų metų, o juridiniam asmeniui – bendrovei baudžiamasis įstatymas numato baudą iki 10 000 MGL, veiklos apribojimą arba likvidavimą.
