Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies BVP smuktelėjo 22,4 proc., o pirmąjį pusmetį – 18,1 proc. Iš pirmo žvilgsnio, šis rodiklis atrodo pasibaisėtinas, tačiau vargu ar ko nors kito buvo galima tikėtis, subliūškus tiek išorės, tiek vidaus rinkoms. Jei ne „iki raudonumo“ kieta fiskalinė politika, pagrįsta mokesčių naštos didinimu ir viešųjų išlaidų ribojimu, pirmąjį šių metų pusmetį ūkio nuosmukis galėjo būti 3-5 proc. punktais mažesnis. Tiesa, realios alternatyvos vykdyti „laisvą“ finansų politiką Lietuva ir neturėjo, kadangi dvigubai ar net trigubai didesnio fiskalinio deficito nebūtų toleravę jokie privatūs kreditoriai, jau nekalbant apie Tarptautinį valiutos fondą. Makroekonominė mūsų šalies drama yra ne ribojančioji valdžios finansų politika, o ekonomikos skatinimo politikos nebuvimas. Taip, popieriuje tokia egzistuoja, tačiau dėl savo gremėzdiškumo ir neatitikimo verslo interesams nei dabar, nei artimiausiais ketvirčiais ji neturės apčiuopiamos įtakos BVP.
Pesimizmui vis labiau pasiduodančius Lietuvos žmones galėtų paguosti nebent tai, jog artimiausioje ateityje BVP nuosmukio statistika turėtų būti šiek tiek gražesnė. To priežastis yra ne fundamentalios priežastys, o palankesnė antrojo 2008 m. pusmečio palyginamoji bazė. Kaip žinome, ekonomikos raidos lūžis įvyko praėjusių metų trečiąjį – ketvirtąjį ketvirtį, kai mūsų ekonomika iš teigiamos plėtros „paniro“ į nuosmukio zoną. Pavyzdžiui, pirmąjį 2008 m. ketvirtį BVP to meto kainomis buvo 24,5 mlrd. Lt, antrąjį ketvirtį – 28,6 mlrd. Lt, trečiąjį – 29,9 mlrd. Lt, ketvirtąjį – 28,6 mlrd. Lt, tuo tarpu metiniai realaus BVP pokyčiai minėtais ketvirčiais sudarė atitinkamai 7,0 proc., 5,2 proc., 2,9 proc. ir minus 2,2 proc. Taigi, gretinant trečiojo ir ketvirtojo 2009 m. ketvirčio rezultatus su santykinai blogesniais atitinkamų 2008 m. laikotarpių duomenimis, turėtų būti mažiau pagrindo panikai. Kita vertus, statistinės bazės veiksnys tikrai nepadės BVP augimui virsti teigiamu, o tik sušvelnins jo nuosmukio tempą.
Tuo tarpu fundamentalios priežastys toliau lieka labai nepalankios – smunka beveik visos apdirbamosios pramonės šakos, kaip ir laukta, vis giliau klimpsta į finansinių problemų liūną statybų ir nekilnojamojo turto sektoriai, smarkiau nei laukta mažėja mažmeninės prekybos apyvarta, žemės ūkyje tvyro tam tikras neapibrėžtumas dėl šių metų derliaus ir žemės ūkio produktų pardavimo rinkų situacijos. Bankai raportuoja ženkliai išaugusius veiklos nuostolius, todėl bent jau šiemet finansinio tarpininkavimo sektorius tikrai nebus stabilumo oazė. Atsižvelgiant į numanomą BVP pokyčių dinamiką likusiais šių metų ketvirčiais, ankstesnė SEB banko 2009 m. Lietuvos BVP augimo prognozė – minus 15,5 proc. – laikytina realia, nors ir gana optimistiška.
