Kinija ir Indija prašo labiau išsivysčiusių valstybių pasidalinti technologijomis, kurios padėtų sumažinti klimato taršą.
Šį mėnesį JAV Atstovų rūmai anoniminiu balsavimu pritarė siūlymui apsaugoti šalies intelektinę nuosavybę į gamtai draugiškas vėjo ir saulės technologijas.
Prezidento Baracko Obamos demokratų partijos, šio įstatymo autorės, narys kongresmenas Rickas Larsenas teigia, kad JAV buvo „pagautos“ tarp rūpesčio globaliniu atšilimu ir vis didėjančiu prekybos su Kinija deficitu.
„JAV gali būti Kinijos raktas sprendžiant energijos efektyvumo ir emisijų problemas. Aš manau, kad mes taip pat norime būti šios problemos sprendimo raktas – esame didžiausios teršėjos pasaulyje“, – JAV kongresmeną cituoja naujienų agentūra „AFP“.
Jam antrino ir respublikonas Markas Kirkas, kuris kartu su R. Larsenu neseniai viešėjo Kinijoje. M. Kirkas teigia, kad daugiausia diskusijų sukėlė būtent aplinkosaugos klausimai.
Respublikonas perspėjo, kad Kinijos pozicija gali pakeisti esamą politinę dinamiką Vašingtone, kuriame Kopenhagos susitikimo (pakeitusio Kioto protokolą) lobistai tikina, kad emisijų mažinimas JAV bei naujos „žalios ekonomikos“ kūrimas gali sukurti milijonus naujų darbo vietų.
„Šiuo metu atsiranda daugybė „žaliųjų“ industrijų. Tačiau dėl tarptautinių susitarimų gali plisti intelektinės nuosavybės vagystės ir tada vargu ar apskritai JAV bus sukurti „žalieji“ darbai“, – teigia M. Kirkas.
Jungtinės Valstijos yra vienintelė iš didžiausių pramoninių šalių, kurios atmetė Kioto protokolą. Buvęs jos vadovas prezidentas George`as W. Bushas teigė, kad sąžininga reikalauti užmokesčio iš greitai besivystančių šalių, pavyzdžiui, Indijos ir Kinijos.
Nepaisant recesijos, naujasis JAV vadovas Barackas Obama ryžtingai reikalauja kovoti su šylančiu planetos klimatu.
2007 metų gruodį Balyje (Indonezija) per 180 valstybių sutarė kitame visuotiniame susitikime klimato klausimu veikti „bendrai, tačiau diferencijuotai“ (didesnį vaidmenį turėtų prisiimti išsivysčiusios ir besivystančios valstybės).
Kinijos ir Indijos atstovai kritikavo senųjų pramoninių valstybių pozicijas esą turtingos šalys neketina dalintis savomis technologijoms taip pat nuolatinį reikšmingesnių susitarimų emisijų mažinimo klausimu atidėliojimą.