Interneto paieškos gigantas „Google“ šią savaitę patvirtino, kad nusprendė atsisakyti apie 10 tūkst. savo darbuotojų. Tiesa, kai kurie šaltiniai praneša, kad atleidinėjimai vyksta jau keletą mėnesių.
Ilgai sumaištis tarp „Google“ darbuotojų nekilo dėl keleto priežasčių. Per keletą praėjusių mėnesių buvo atleisti tie darbuotojai, kurie dirbo laikinai. Kompanija naudojasi tokia politika, kad įdarbina kai kuriuos neribotam laikui, o kitus – tam tikram, sutartyje numatytam terminui. Nors, pasak „Google“, šie atleidimai jau buvo planuoti ankščiau, tačiau 10 tūkstančių atleistų darbuotojų yra didžiulis skaičius. Kompanija vis suka galvą, kaip sumažinti šį skaičių. Prie krizės, žinoma, prisidėjo sulėtėjusi ekonomika. Taip, „Google“ nutraukė keletą savo vystytų produktų, tačiau pradėjo diegti reklaminę sistemą į „YouTube“ ir ten pristatė mokamų paslaugų. Visgi, apie pagrindinį pajamų šaltinį kol kas nutylama – neaišku, kaip ekonominė krizė paveikė reklaminių antraščių paspaudimus.
Tuo tarpu, kai daugelis kompanijų „kerpa“ savo darbo jėgą, pasirodo, kad „Microsoft“ neplanuoja panašių veiksmų artėjančiuose metuose. Atvirkščiai – korporacija vis ieško naujų darbuotojų.
Vyresnysis darbuotojas Kraigas Mundis (Craig Mundie) AP pareiškė, kad „Microsoft“ 100 procentų užbaigs savo naujų darbuotojų priėmimo programą. Jis taip pat pareiškė, kad „Microsoft“ sugebėjimas gauti talentingiausius iš tikrųjų padėjo, kai pasaulis žengė į tą vietą, kai kiekvienas gali būti nubaustas recesija.
Visu šituo „Microsoft“ nebaigė gerų žinių. Pakalbėta ir apie biuždetą. Pasirodo, kad korporacija nežada mažinti globalinio biudžetui skirto švietimo programoms, ar mažinti savo 8 milijardų biudžeto tyrimams. Iš tikrųjų „Microsoft“ galbūt netgi padidins savo skaičius šiais metais.
„Nenoriu spėlioti, tačiau „Microsoft“ galbūt net gaus naudos dėl globalinio ekonominio nuosmukio, nes žmonės ir toliau mieliau bendraus internetu, negu pasirinks keliauti lėktuvais. Jei taip pat taupys telefono pokalbiams, bet vis tiek naudos internetinius pokalbius.“, - sakė K. Mundis.
Paieška archyve
