Šiuo finansinės suirutės laikotarpiu liko viena grupė, kurios dar niekas neapkaltino – analitikai, sukūrę kompiuterinę programinę įrangą išvestinių kredito priemonių rinkai, kuri savo ruožtu, paskatino finansinę krizę, rašo „The Guardian“. Nuo devintojo dešimtmečio didele dalimi vertybinių popierių ir akcijų bei jų išvestinių priemonių dažniausiai automatiškai prekiauja kompiuteriai, o ne žmonės.
2006 m. Londono prekių biržoje tokia kompiuterinė prekyba sudarė 40 proc. visų sandorių. Kai kuriose Amerikos akcijų biržose šis skaičius gali siekti net 80 proc.
Žmonės, kuriantys programinės įrangos algoritmus, paprastai būna baigę fizikos ar matematikos mokslus ir dirba rizikos valdymo skyriuje – įvertina, ar apsimoka sudaryti konkretų sandorį – ir kainodaros skyriuje, t. y., biržoje pasiūlo kokį nors skaičių, kuris iš tiesų taikomas kitoje biržoje.
Procesas be galo sudėtingas, todėl jį suprasti gali tik tokie analitikai. O gal ir jie ne visada supranta. Istorija būtent ir parodė, kad nesuprato.
Analitikų atsiradimas atspindėjo finansinių rinkų automatizavimą. Kadangi dauguma naujesnių rinkų nebuvo reguliuojamos, būtent šiuos analitikus, sukūrusius nepaprastai sudėtingas sistemas, ir reikia kaltinti dėl Vakarų pasaulio bankų žlugimo.
Šie algoritmai pagrįsti rizikos vertinimais, kurie turėjo daug trūkumų – buvo atsižvelgiama tik į pavojų rinkai būtent tuo konkrečiu metu, ir visai nebuvo objektyviai ir griežtai vertinamos žmogaus galimybės mokėti kreditą. Taip pat nebuvo pagalvota, kas atsitiktų, jei daugybė žmonių vienu metu nustotų mokėti.
