Red. past.: asociacijos „Infobalt“ kreipimasis, adresuotas Lietuvos Respublikos Seimui.
Pirmiausia, norėtume atkreipti jūsų dėmesį, kad ši Direktyva yra vadinama ES Kompiuteriais įgyvendinamų išradimų direktyva, bet ne Programinės Įrangos patentavimo direktyva ir ja siekiama visose ES šalyse vienodai reglamentuoti Kompiuteriais įgyvendinamus išradimų apsaugą, bet ne „bandoma įteisinti programinės įrangos kaip tokios patentavimą“, kaip teigia nekurie. „Pati kompiuterių programa negali būti patentabilus išradimas“ – teigiama direktyvos tekste.
Programinė įranga (PĮ) šiandien yra įvairių gaminių dalis.
Nors dažniausiai PĮ mums siejasi su asmeniniais ir nešiojamais kompiuteriais, tačiau čia ji sudaro tik 2% visos jos rinkos. Didžioji jos dalis (98%) - vis plačiau skverbiasi į įvairius kasdien naudojamus prietaisus ir namų apyvokos daiktus, tokius kaip automobiliai, mobilieji telefonai, skalbimo mašinos, televizoriai, eismo kontrolės sistemos, indaplovės, viryklės, apsaugos signalizacijos, gydymo instrumentai ir diagnostikos aparatai bei skaitmeninės kameros. LR Seime gegužės 20 d. KĮĮ klausimams skirtoje konferencijoje išgirdome, kad Lietuvos mokslininkai kartu su kitų šalių išradėjais jau kuria net „protingą šaldytuvą“.
Technika lengvėja, nes dalis „geležies“, keičiama programiškai valdoma dalimi. Kodėl turėtų rūpėti ir būti diskriminuojama kokia įranga, technine ar programine, padaromas išradimas?
Pavyzdžiui, dar neseniai tokias sudėtingas sistemas kaip telefonų komutatoriai sudarydavo techninės - elektros, elektromechanikos ir elektronikos - įrangos rinkiniai. Išradėjai norėdami apsaugoti savo technines naujoves, gali jas patentuoti. Šiandieninių telefonų komutatorių veikimas paremtas beveik vien programine įranga. Toks komutatorius, diegtas į techninę įrangą yra „išradimas, kuris yra visiškai ar iš dalies vykdomas kompiuterių programos ar kompiuterių programų pagalba“, taigi, tai - kompiuterinis išradimas. Kodėl turėtų rūpėti ir būti diskriminuojama, kokia įranga - technine ar programine, padaromas išradimas?
Mes jokiu būdu nesiekiame, kad bet kokia programinė įranga būtų laikoma patentabilia.
ES Tarybos suderinta bendroji pozicija išlaiko ilgus metus kruopščiai kurtą išradėjo ir kitų visuomenės grupių interesų pusiausvyrą. Direktyvos projekte nustatyta griežta patentabilumo apibrėžtis. Patentabilumo „kartelė“, kurią reikia įveikti - labai aukšta.
Deja, yra manančių, kad programiniai išradimai visai neturėtų būti patentuojami.
Reikalaujama pataisų, kurias priėmus, išradimai, padaryti programine įranga, taptų nepatentabiliais, nesvarbu, kur jie būtų įdiegti – kompiuteryje, automobilyje, mobiliajam telefone ar magnetinio rezonanso tyrimo įrangoje. Kaip minėta telefonų komutatoriaus pavyzdyje, išradimas, susijęs su elektromechaniniu komutatoriumi, laikomas patentabiliu, tačiau tas pats išradimas, kuriame valdymą atlieka programinė įranga, jau negali būti patentuojamas. Tai yra neteisinga ir taip neturi būti.
Mes įsitikinę, jog ES Tarybos Bendrojoje pozicijoje surasta tinkama apsaugos ir konkurencijos pusiausvyra.
Ji nepraplės dabar Europoje naudojamos patentabilumo sąvokos apimties, o ją tik patikslins. Dabartinė sistema leidžia atviro kodo programinės įrangos verslo modeliams veikti ir vystytis kartu su patentais paremtais modeliais, tuo pačiu saugodama individualių programinės įrangos kūrėjų ir smulkiųjų įmonių interesus. Europoje patentai esmingai skatina investuoti į mokslinius tyrimus ir jų taikymą (R&D), kurti programine įranga paremtus išradimus.
Patentai saugo darbo vietas, užtikrina investicijas ir skatina technologijų vystymąsi.
Jei Lietuva nori sėkmingai sukurti Žinių ekonomiką, investicijos į išradimus bei mokslinius tyrimus ir jų taikymą turi būti skatinamos. Šios Direktyvos tikslas - padidinti požiūrio aiškumą ir nuoseklumą visose šalyse narėse. Tai pasiekta Bendrojoje pozicijoje ir tai nėra siūlymas įvesti naują tvarką.
Neteisinga manyti, kad direktyva įves patentus „grynąjai“ programinei įrangai, priartins Europą prie amerikietiškos sistemos ar kad smulkusis verslas neremia šios direktyvos. Tokie teiginiai paremti dezinformacija ir nesusikalbėjimu. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės nenori prarasti galimybės patentais apsaugoti savo kompiuteriais įgyvendinamų išradimų.
Lietuvos aukštųjų technologijų pramonė, susidedanti tiek iš didžiųjų kompanijų, tiek smulkiųjų bendrovių:
- remia visų techninių išradimų, nepriklausomai nuo jų padarymo būdo, patentavimo praktikos tęsimą;
- ragina palaikyti interesų pusiausvyrą, užfiksuotą ES Tarybos Bendrojoje pozicijoje;
- ragina palaikyti Bendrąją poziciją ir neremti jokių pastangų, pastebimai keičiančių dabartinį patentabilumo supratimą.
Raginame Seimo narius pritarti ES Tarybos Bendrąjai pozicijai, padėsiančiai Lietuvos bendrovėms išlaikyti konkurencingumą globalioje rinkoje.
Tinklalapyje http://www.infobalt.lt/new/enet/?&t=apsauga&i=5818 išdėstyta daugiau informacijos šiuo klausimu.
