Netekus svarbiausio elektros energijos gamintojo – antrojo Ignalinos atominės elektrinės reaktoriaus, nuo 2010 m. Lietuvą pradės kamuoti elektros energijos „alkis“. SEB Vilniaus banko analitikų įsitikinimu, norint išvengti ekonomikos kracho kitą dešimtmetį, mūsų šaliai nauja atominė elektrinė yra būtina.
Pasak SEB Vilniaus banko ekspertų, nors kalbos dėl antrojo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) bloko uždarymo dar rusena, blėsta tikimybė, kad mūsų šalis gamins branduolinę energiją ir po 2010 metų. „Prieštaringa pagrindinių šalies partijų ir politikų pozicija energetikos plėtros ir apsirūpinimo energija alternatyvų klausimu bei ryžtingų sprendimų nebuvimas komplikuos diskusijas su Europos Sąjunga dėl IAE veiklos pratęsimo. Jei liktume be branduolinės energijos, kito dešimtmečio pradžioje Lietuvos energetikos sistemos padėtis taptų dramatiška ir visiškai priklausoma nuo Rusijos politikos ir šios šalies geros valios“, – sako SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda.
Pasak eksperto, planuojami elektros tiltai su Lenkija ir Švedija Lietuvos nuo elektros deficito neišgelbės. „Realiais vertinimais, šių energijos jungčių statyba gali užsitęsti iki 2015 m., tuo tarpu elektros energijos paklausa visame pasaulyje ir kaimyninėse šalyse didės, o pasiūlos pertekliaus nenumatoma. Artimiausiais metais net Rusijoje laukiama absoliutaus instaliuotos elektrinių galios mažėjimo. Taigi importas neatrodo patikimas apsirūpinimo elektros energija kelias“, – sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas.
SEB Vilniaus banko analitikų teigimu, siekiant užtikrinti pakankamą elektros energijos pasiūlą ne tik ateinantį dešimtmetį, bet ir vėliau, statyti naują atominę elektrinę yra gyvybiškai svarbu. Ekspertai akcentuoja, kad branduolinė jėgainė suteiktų Lietuvai didesnės energetinės nepriklausomybės bent 30–40 metų.
„Tai ypač pageidautina, turint omenyje, jog organinių išteklių – naftos, gamtinių dujų – kainos yra labai nepastovios, jų atsargos senka, o daugiausiai jų turinčios valstybės vis dažniau naudoja gamtinius turtus kaip politinį svertą“, – sakė G. Nausėda. Pasak jo, kitas svarbus atominės elektrinės privalumas būtų santykinai mažas kuro brangimui elektros gamybos savikainos jautrumas. SEB Vilniaus banko ekspertai pastebi, jog dėl minėtų priežasčių šiuo metu susidomėjimas atomine energetika sparčiai didėja, o branduolinės energetikos plėtrą planuoja tiek pažengusios, tiek besivystančios pasaulio šalys.
„Dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai, atominius reaktorius privalėjo sustabdyti ne tik Lietuva, bet ir Slovakija bei Bulgarija, tačiau mūsų reakcija į būsimą atominės energijos praradimą yra gerokai tylesnė nei slovakų ir bulgarų, ypač atsižvelgus į daug didesnę dabartinę Lietuvos priklausomybę nuo atominės energetikos“, – teigia G. Nausėda. Pasak jo, Slovakija ir Bulgarija toliau orientuojasi į atomines jėgaines – jau stato ar artimiausiu metu ketina statyti naujus reaktorius, didina veikiančių atominių elektrinių galią ir nepasiduoda derybose su ES institucijomis dėl sustabdytų reaktorių paleidimo iš naujo. Be to, apie galimą nuosavų atominių elektrinių statybą užsimena ir Lenkija bei Estija.
Pasak SEB Vilniaus banko analitikų, didžiausias atominių elektrinių trūkumas – reikalingos didžiulės pradinės investicijos, kurioms finansuoti prireiks ir valstybės, ir privataus kapitalo, jau nekalbant apie skolintas lėšas. Anot jų, pasaulinė praktika rodo, jog dėl ypač ilgo atsipirkimo laiko ir didžiulio neapibrėžtumo, panašūs projektai atviroje akcijų rinkoje gali pritraukti ne daugiau kaip 10–20 proc. reikalingo kapitalo. Todėl tiesioginiai kontaktai su finansiškai pajėgiais Lietuvos ir užsienio verslo subjektais yra neišvengiami, tačiau valstybė privalo pasilikti pasirinkimo galimybę ir atsitraukimo laisvę.
