Vasario 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2024 metų LMP laureatais. Skirtos šešios premijos.
Humanitarinių mokslų srityje premiją pelnė Tamara Bairašauskaitė už darbų ciklą „Lietuvos visuomenė ir imperija XIX amžiuje (2011–2023)“. Gamtos mokslų srities laureatais tapo Justas Dapkūnas, Darius Kazlauskas, Kliment Olechnovič, Česlovas Venclovas už darbų ciklą „Baltymų struktūrinės bioinformatikos metodų kūrimas ir taikymas (2010–2023)“ ir Juozas Vidas Gražulevičius, Jūratė Simokaitienė, Dmytro Volyniuk už darbų ciklą „Naujos medžiagos ir metodai organinės optoelektronikos prietaisų efektyvumo ir stabilumo didinimui (2009–2023)“. Medicinos ir sveikatos mokslų srityse įvertinti Rūta Navakauskienė, Dalius Navakauskas, Veronika Viktorija Borutinskaitė, Dalius Matuzevičius už darbų ciklą „Epigenetiniai ir genetiniai biožymenys ligų diagnostikai ir individualizuotai terapijai: mechanizmų tyrimas, metodų kūrimas ir pritaikymo sritys (2009–2023)“, taip pat Skaidrė Supronienė ir Gražina Kadžienė už darbų ciklą „Javų varpų fuzariozės sukėlėjų populiacijos pokyčiai ir ekologinis paplitimas kintančio klimato ir agropriemonių poveikyje (2009–2023)“. Technologijos mokslų srityje apdovanoti Jonas Adamonis, Rimantas Budriūnas, Andrejus Michailovas, Tomas Stanislauskas ir Arūnas Varanavičius už darbų ciklą „Didelės galios kelių optinių ciklų impulsų šaltiniai ekstremalios šviesos technologijoms (2009–2023)“.
Lietuvos mokslo premija yra lygi 780 bazinių socialinių išmokų dydžių (54 600 eurų).
LMP laureatų pagerbimo ceremonija bus tiesiogiai transliuojama iš Lietuvos mokslų akademijos kovo 4 d. nuo 13 val. per „LRT Plius“ kanalą.
Plačiau apie laureatų darbus:
1. Tamaros Bairašauskaitės mokslo darbų ciklą sudaro trys monografijos, dviejų knygų dalys, dvi šaltinių publikacijos ir 33 straipsniai. Juose paskelbti rezultatai fundamentinių tyrimų, apimančių sociokultūrinius pokyčius, per ilgąjį XIX amžių vykusius praradusioje valstybingumą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje. Tyrimų pagrindą sudaro pirmą kartą panaudoti istorijos šaltiniai, padėję pagrįsti ir išplėtoti autorės koncepciją apie pavergtos visuomenės pertvarkymą pagal Rusijos imperijos modelį, jos lėtą modernėjimą, aktyvias bajorų elito pastangas išlaikyti visuomenės lyderio poziciją, pakitusią bajorų socialinę, tautinę ir kultūrinę tapatybę, oficialiai pripažintos bajorų grupės – Lietuvos totorių integraciją į visuomenę ir jos dalyvavimą tautinio, kultūrinio ir valstybinio atgimimo procesuose. XIX a. vidurio ir antrosios pusės visuomenė tirta nagrinėjant valdžios, bajorų žemvaldžių ir iš baudžiavos paleistų valstiečių konfliktus, kurie pasireiškė valstiečių pasipriešinimu laisvėjimo sąlygoms, kova dėl žemės, 1863–1864 m. sukilimu ir represijomis prieš valstybingumo atkūrimo siekusią visuomenę. Monografijoje autorė kritiškai analizuoja iki tol istoriografijoje „kanoniniais“ laikytus Lietuvos totorių istorijos šaltinius, diskutuoja su įsisenėjusiais istoriografiniais teiginiais.
2. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto mokslininkų Justo Dapkūno, Dariaus Kazlausko, Klimento Olechnovič ir Česlovo Venclovo darbų ciklą sudaro 65 moksliniai straipsniai ir 5 monografijų skyriai, paskelbti 2010–2023 metais ir apibendrinantys rezultatus baltymų struktūrinės bioinformatikos metodų kūrimo ir taikymo srityse. Dalis sukurtų metodų skirti evoliucinės giminystės ryšiams tarp baltymų aptikti ir taip susieti dar neištirtus baltymus su gerai ištirtais. Kiti metodai skirti baltymų bei jų kompleksų struktūroms modeliuoti, analizuoti ir vertinti. Šie metodai padėjo autoriams pasiekti aukščiausius rezultatus pasauliniuose baltymų struktūrų modeliavimo konkursuose ir reikšmingai prisidėjo prie struktūrinės bioinformatikos pažangos, prie CRISPR-Cas sistemų, genominės DNR replikacijos ir pažaidų taisymo, taip pat įvairių virusų replikacijos baltymų tyrimų. Net šeši autorių moksliniai straipsniai patenka tarp 1 % gausiausiai cituojamų pasaulyje.
3. Juozo Vido Gražulevičiaus, Jūratės Simokaitienės ir Dmytro Volyniuk darbų ciklas susijęs su organinių puslaidininkių kūrimu, sinteze, tyrimais ir jų taikymu organinės optoelektronikos prietaisuose. Sukurti junginiai panaudoti tobulinant organinės optoelektronikos prietaisus. Jie puikiai užsirekomendavo ne tik organinių šviesos diodų (OLED) struktūrose, bet ir kaip perspektyvūs perovskitinių fotovoltinių elementų, organinių jutiklių, organinių lazerių komponentai. Gauti rezultatai padeda identifikuoti naujas organinių puslaidininkių kūrimo tendencijas. Sukurti nauji organiniai spinduoliai, pasižymintys skirtingais emisijos mechanizmais, įskaitant įprastą termiškai aktyvinamą uždelstąją fluorescenciją, sužadintų kompleksų (eksipleksų emisiją), tripletų anihiliaciją. Jie panaudoti konstruojant mėlyna, žalia, raudona bei balta elektroliuminescencija pasižyminčias OLED struktūras, kurių išorinis kvantinis efektyvumas siekia 30,5 %. Sukurtos kelios serijos naujų skylinių organinių puslaidininkių, tinkamų perovskitiniams saulės elementams, kurie stabilumu ir sintezės paprastumu pranoksta įprastus skyles pernešančius organinius puslaidininkius.
4. Rūtos Navakauskienės, Daliaus Navakausko, Veronikos Viktorijos Borutinskaitės ir Daliaus Matuzevičiaus darbų ciklas apibendrina Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų pasiekimus, išaiškinant žmogaus vėžio ir kamieninių / stromos ląstelių epigenetinius ir genetinius biožymenis. Tai svarbus mokslinis proveržis ligų diagnostikoje ir individualizuotos terapijos kūrime, atveriantis naujas galimybes personalizuotai sveikatos priežiūrai, kai gydoma pagal individualius paciento genetinius ir epigenetinius profilius. Ištirti molekuliniai mechanizmai ir sukurti metodai skatina naujų vėžio gydymo strategijų formavimą, o rekomenduojamos naujos kamieninių / stromos ląstelių panaudojimo galimybės terapijai spartina ligų gydymą. Autorių kolektyvo tarpdisciplininė veikla, sujungusi eksperimentinę biologiją ir skaičiuojamąją informatiką – pirmoji tokio pobūdžio iniciatyva Lietuvoje. Moksliniais atradimais pagrindžiama, kad genetiniai ir epigenetiniai tyrimai pasitelkus transliacinę mediciną gali keisti medicinos praktiką, kuriant personalizuotą – efektyvesnį ir saugesnį kiekvienam pacientui – gydymą.
5. Skaidrės Supronienės ir Gražinos Kadžienės darbų ciklas svarbus praktiškai, nes fuzariozė susijusi su didele rizika maisto saugai ir žmonių sveikatai. 2009–2023 m. vykdytų tyrimų metu sukurtas tikrojo laiko PGR metodas, skirtas 11-ai Fusarium rūšių augaluose aptikti. Fiksuotas varpų fuzariozės sukėlėjų komplekso pasikeitimas, siejamas su didesniu grūdų derliaus praradimu ir mikotoksinų tarša. Patvirtinta, kad cheminių apsaugos priemonių nuo fuzariozės efektyvumą lemia aplinkos sąlygos bei augalų genetinės savybės. Identifikuotas dirvožemio bakterijų Bacillus spp. kamienų antagonistinis potencialas prieš žalingiausią ligos sukėlėją. Sukurti modeliai, tiksliai prognozuojantys didelio deoksinivalenolio užterštumo grūduose riziką. Nustatyti agrotechniniai veiksniai, padedantys išvengti varpų fuzariozės. Publikuoti 65 moksliniai straipsniai.
6. Vilniaus universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro, lazerių gamybos įmonių „Šviesos konversija“ bei „Ekspla“ mokslininkų Jono Adamonio, Rimanto Budriūno, Andrejaus Michailovo, Tomo Stanislausko ir Arūno Varanavičiaus darbų ciklas skirtas unikalių parametrų lazerinių sistemų sukūrimui. Šį darbą sudaro 47 moksliniai straipsniai, paskelbti Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje, 9 Europos ir Lietuvos patentų biuruose registruoti patentai. Šio darbų ciklo pagrindu sukurtos eksperimentinės ir komercinės didelės galios, itin trumpų impulsų optinio parametrinio šviesos stiprinimo sistemos, iš kurių svarbiausios yra SYLOS lazeriai, instaliuoti žymiausiame Europos lazerinių tyrimų centre „Ekstremaliosios šviesos infrastruktūra“. Šios sistemos jau naudojamos moderniems fizikos, chemijos, medicinos, gamtos ir technologijos mokslų taikymams, o Lietuvos lazerių įmonėms atvėrė naujas rinkas ir dar labiau padidino Lietuvos vardo žinomumą pasaulinėje lazerių mokslo bendruomenėje.
