Vilniuje veikiantis „Vitlio licėjus“ jau kurį laiką savo ugdymo veikloje aktyviai naudoja dirbtinio intelekto (AI) įrankius ir priemones. Mokiniai pasitelkia AI sprendimus kūrybinėms užduotims, mokantis IT ir inžinerijos dalykų, analizuojant pamokų medžiagą ir netgi ruošiant namų darbus.
Mokyklos informacinių technologijų mokytojas Dominykas Beištaras dalinasi, kad vaikų noras bandyti įvairius AI įrankius auga nenumaldomai jau kurį laiką. „Pastebiu, kad dirbtinio intelekto sprendimai ir programėlės mokinių veikloje užima vis didesnę laiko dalį. Jie patys sužino apie skirtingus įrankius, patys pradeda juos testuoti ir bandyti. Dažniausiai, viskas prasideda nuo žaidimų ar programėlių, o tada domėjimasis AI įrankiais plečiasi ir į kitas sritis“, – pasakoja D. Beištaras. Pasak jo, tuomet tampa svarbu šį vaikų susidomėjimą nukreipti tinkama, į mokslą orientuota, linkme, kad naujausios technologijos sietųsi ne tik su žaidimais, bet ir su naudinga veikla.
Tam naudojami skirtingi dirbtinio intelekto įrankiai, rodantys didžiules AI galimybes. Tarkime, pasitelkdami kompiuterio mokymo (machine learning) principus, vaikai moko kompiuterius „mąstyti“ ir atpažinti veidus, valdyti procesus, rankų ženklus, veido išraiškas ir kita. Tam naudojama programa „Teachable machine“ sužino įvairius gestus ar vaizdus tiesiai iš vaikų, treniruojasi tai atpažinti ir vėliau transformuoja šias žinias į skirtingus projektus ar eksperimentus. Lygiai taip pat ši programėlė atpažįsta ir balsus, moka pasakyti sakinius, atlieka balso generavimo užduotis.
AI padeda informacijos paieškoje – tada, kada paieška vykdoma ne žodžiais, o vaizdais. Tam pasitelkiamas „Google Lens“ įrankis, kuris veikia lyg įprastas Google paieškos variklis, tačiau jis funkcionuoja, remdamasis vaizdo, o ne teksto algoritmais. Kitas AI įrankis „Websim.ai“ padeda web puslapių programavimo eigoje – procesas vyksta „no-code“ principu, o HTML kodą rašo AI pagalbininkas.
„Lengviausia dirbtinio intelekto galimybes įsivaizduoti, pasitelkiant populiariausią AI programą „ChatGPT“, o ji buvo ir yra populiariausias mokinių pasirinkimas kasdieninėje jų veikloje. Čia mes galime užduoti klausimus, prašyti dokumentų analizės, struktūrizuoti tekstus, spręsti uždavinius ir atlikti dar daugybę kitų veiklų. Dažniausiai, kiek vyresnių klasių mokiniai, septintokai ar aštuntokai, į IT pamokas ateina jau puikiai mokėdami ir pažinę „ChatGPT“. Tik dažnai šis pažinimas būna gana paviršutiniškas, kada įrankiui užduodami paprasti klausimai ir gaunami tiek paprasti, tiek ne visada tikslūs atsakymai. Todėl daug dėmesio skiriame teisingų užklausų formulavimui, gebėjimui užduoti reikiamus klausimus ir to pateikimu. Taip atsiveria žymiai platesnės „ChatGPT“ galimybės, o vaikai supranta, kad tokio pobūdžio įrankiai nėra tik informacijos gavimui, bet labiau pasitarnauja, kaip kūrybingumo ir idėjų generavimo sprendimai, – pasakoja D. Beištaras.
Pasak IT mokytojo, didžiausią grėsmę įsivaizduojame ten, kur jos nėra – manome, kad AI gali atlikti namų darbus ar kitas užduotis už pačius mokinius, o taip vaikams suteikiama galimybė apgaulei ar simuliavimui. Tačiau iš tiesų, primityviu būdu nusirašytos užduotys, sprendimai ar sakiniai yra gana lengvai atpažįstami ir mokytojai tokiu būdu atliktas užduotis lengvai pamato. Be to, rinkoje jau veikia ne vienas to pačio dirbtinio intelekto principais sukurtas plagiatų nustatymo ir aptikimo įrankis. Jie dar lengviau padeda atpažinti ne savo, o AI dėka atliktus namų darbus. Bet svarbiausia, pasak D. Beištaro, yra sąmoningumo ugdymas tarp mokinių. Turime suprasti, kad dirbtinis intelektas jau yra čia ir su jo pagalba galime būti ženkliai kūrybiškesni ir rezultatyvesni. Tad svarbu visa tai atskleisti ir mokiniams, leisti jiems pasitelkti AI įrankius kaip pagalbą, bet ne pakaitalą savo darbui. Ir galiausiai, ugdyti suvokimą, kad AI gali palengvinti žmogaus gyvenimą, bet tik tada, kada jis naudojamas atsakingai, tikslingai ir ne kaip stebuklingas sprendimas, kuris atliks viską už juos.
Negana to, vyresnieji mokiniai jau patys atsineša patirties, naudodamiesi įvairiais dirbtinio intelekto įrankiais. Tarkime, „Decart“ programa generuoja skirtingus vaizdus, veikėjus ar įvykius populiariajam „Minecraft“ žaidimui. D. Beištaras juokiasi, kad šiuo atveju jau vaikai mokina mokytoją, kaip tokie įrankiai veikia, o jų sukurti personažai keliasi į realaus laiko interaktyvius modelius, virtualius pasaulius ir kuria tokias patirtis, apie kurias dar keleri metai atgal nei įsivaizdavome, nei svajojome.
Vitlio licėjaus vadovė Jovita Ponomariovienė yra tikra, kad dirbtinis intelektas užims vis tvirtesnes pozicijas mokinių ugdyme ir švietime, tačiau svarbiausia yra gebėti jį pasitelkti reikiamiems tikslams ir veikloms. „Šiuolaikinių vaikų požiūris į dirbtinio intelekto įrankius yra gana pragmatiškas. Matydami naujas galimybes ir sprendimus, jie jau mažai nustemba. Žinoma, tai juos priverčia susidomėti, įsitraukti į tyrinėjimus ir eksperimentus, tačiau svarbiausia tampa suvokimas, kad visi AI sprendimai šiandien jau yra įprastas reiškinys. Jie jau tapo jų gyvenimo ir mokslo dalimi, kurie šiandien padeda pamokose, o rytoj padės gyvenime. Tuo tarpu mokyklai, svarbu gebėti parodyti, kad AI gali būti pagalba ten, kur tos pagalbos labiausiai reikia, bet tai nėra galimybė nebedirbti pačiam arba tikėtis, kad nuo šiol visas gyvenimo užduotis dirbtinis intelektas išspręs vietoj tavęs“, – dalinasi J. Ponomariovienė.
Pasak licėjaus vadovės, AI niekada nebus grėsme, kuri atims darbus ar pakeis žmogaus protą, tik svarbu mokėti gyventi ir dirbti kartu su juo. Mokiniai tai suprasti ir įgalinti sugeba jau be didesnių pastangų, o skaitmeninės kartos įgūdžiai šiame procese verti didžiausio įvertinimo. Neatsilieka ir mokytojai, kurie dirbtinio intelekto sprendimus naudoja ruošdamiesi pamokoms, ieškodami informacijos ir paversdami ją koncentruota žinių medžiaga. Taip jie gali efektyviau planuoti užduotis, kurti individualizuotas mokymosi programas bei pritaikyti jas skirtingiems mokinių poreikiams.
