Vykstant spartiems pokyčiams dirbtinio intelekto srityje, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas įvedė AI naudojimo politiką organizacijos viduje. Ji apibrėžia, kaip lektoriai ir studentai gali naudoti dirbtinio intelekto įrankius universitete. „Švietimas yra viena labiausiai dirbtinio intelekto veikiamų sričių. ISM skatina AI įrankių naudojimą, tačiau nuo šių mokslo metų laikomės politikos, kaip mokytis ir dirbti kartu su dirbtiniu intelektu“, – sako ISM „Digital LAB“ vadovas Gediminas Buivydas.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Kartu su savimi atnešdamas daugybę privalumų, dirbtinis intelektas kelia ir iššūkių. Pavyzdžiui, verslo ir viešosios organizacijos sprendžia klausimus, kiek AI įrankiai yra saugūs ir parankūs atlikti kasdienes darbo užduotis. Pradėjus rastis turinį generuojantiems dirbtinio intelekto įrankiams, ISM ėmė organizuoti mokymus dėstytojams, lektoriams, netrukus į mokymus kvies studentus.
„Neabejojame, kad naujausi dirbtinio intelekto sprendimai atveria didelių galimybių studijų procese. Tačiau kartu būtina ugdyti atsakingą požiūrį ir aiškias taisykles, kaip šie įrankiai gali būti naudojami. Tikiu, kad AI naudojimo politika ir subalansuotas požiūris leis išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų ir maksimaliai išnaudoti AI teikiamą naudą studijoms“, – sako ISM studijų prorektorė prof. Viltė Auruškevičienė.
ISM dirbtinio intelekto politika numato, kad dėstytojai gali nuspręsti, ar leidžia studijų metu naudotis dirbtinio intelekto įrankiais. Jei leidžia, kiek plačiai. Akcentuojama, kad jei įrankis naudojamas studentų rašto darbuose, jis turi būti cituojamas, nurodant, iš kur surinkta informacija. Dirbtinio intelekto sukurto teksto negalima traktuoti kaip autentiškai parašyto. Tačiau traktuojama, kad už dirbtinio intelekto sugeneruotą turinį ir faktų tikslumą yra atsakingas žmogus.
„Skatinu studentus paskaitų metu naudoti dirbtinį intelektą, kai reikia kurti idėjas. Neseniai kartu su studentais atlikome vartotojų tyrimą, į kurį įtraukėme ir „ChatGPT“ įrankį. Tyrimo metu uždavėme klausimų realiems žmonėms ir šiam AI įrankiui. Įdomu, kad abiejų pusių atsakymai buvo gana panašūs. Dirbtinis intelektas leidžia studentams naujai pažvelgti į tyrimus, gauti naujų minčių ir įžvalgų“, – patirtimi dalinasi G. Buivydas.
ISM „Digital LAB“ vadovas pasakoja, kad šį rudenį universitete pradėtas kurti ir Digital Committee (liet. Skaitmeninių inovacijų komitetas), kuris ne tik bus atsakingas už AI politikos įgyvendinimą, bet ir rūpinsis, kaip organizacijoje integruoti ir išnaudoti dirbtinio intelekto ir kitus skaitmeninius įrankius.
„Šiuo metu tai yra klausimai, aktualūs visoms organizacijoms. Jei organizacijos su jais dar nesusidūrė, tai tikrai susidurs, ypač su iššūkiu, kaip spręsti dirbtinio intelekto panaudojimo vidinę politiką. Jei tokios politikos organizacija neturės, dirbtinis intelektas taps pilkąja zona, o tai reiškia, kad dėl nežinojimo darbuotojai šiais įrankiais gali naudotis netinkamai, taip sukeldami potencialios žalos“, – įsitikinęs G. Buivydas.
