Romoje leidžiamame jėzuitų žurnale paskelbtame straipsnyje katalikų misionieriai raginami neignoruoti virtualių pasaulių, o priešingai – skleisti tikėjimo tiesas ir ten. Komentare, pavadintame „Ar yra (virtualios) vietos Dievui?“ primenama, kad katalikų misionieriams daugelį šimtmečių tekdavo keliauti į nepažįstamas, paslaptingas žemes, todėl ir dabar jie neturėtų išsigąsti tokių vietų kaip „Second Life“.
„Tam tikra prasme skaitmeninis pasaulis gali būti laikomas savotiška teritorija religinėms misijoms. „Second Life“ turi būti vertinama kaip dar viena vieta sutikti žmones ir skleisti tikėjimą. Šios galimybės negalima praleisti“, - teigia straipsnį parengęs A.Spadaro.
„Second Life“ virtualiame pasaulyje, kuriame užsiregistravę daugiau nei 8 mln. vartotojų, jau aktyviai veikia įvairių religinių bendruomenių bažnyčios. Čia tikintieji iš viso pasaulio keičiasi informacija, ieško dvasios ramybės ir stengiasi patraukti naujus pasekėjus. Iliustruodamas interneto realybės reikšmę bei įtaką, straipsnio autorius netgi cituoja vieną musulmoną, kuris pasakoja, kad reguliarias maldas kalba ne tik jis, bet ir jo avataras (virtualus alter ego) „Second Life“ pasaulyje.
Katalikas taip pat perspėja, kad virtualioje erdvėje tikintieji susidurs su nemaža doze nepriimtino turinio, pavyzdžiui, erotikos ar net pornografijos. Tačiau, anot jo, kaip ir realiame pasaulyje, žmonės ten renkasi dėl labai skirtingų priežasčių. Dalies jų tikslas – atrasti naują gyvenimo dimensiją, kuri galėtų būti susijusi ir su religiniu nušvitimu.
