 DI sugeneruota asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
„Švietimo sistema labai greitai turės kardinaliai pasikeisti“, – teigia VIKO Edukologijos katedros vedėja Lina Pečiulienė. Ekspertė įsitikinusi – dabartinis Lietuvos švietimo modelis yra nepajėgus pavyti itin sparčiai vykstančios žmonijos raidos. Vienintelis šios situacijos sprendimo būdas – ateities iššūkiams pasirengę mokytojai.
Įdomu, ar ateities mokytoju galėtumėte būti ir jūs? Ekspertė pateikia 5 klausimus, į kuriuos atsakę pasitikrinsite, ar pedagogo kelias jums tiktų.
1. Technologijos jums – kliūtis ar galimybė?
„Sėkmingi ateities pedagogai kasdien privalės naudoti naujausias technologijas, nes jos įdomios mokiniams. Tik įsivaizduokite – vietoje to, kad skaitytumėte istorijos vadovėlio tekstą apie gyvenimą sovietmečiu, į šį laikotarpį persikeliate naudodami virtualios realybės technologijas ir visais 5 pojūčiais patiriate, ką reiškia vaikščioti po sovietinę parduotuvę ar mokyklą“, – privalumus, kuriuos technologijos atneš į klases, pristato edukologė.
L. Pečiulienė pastebi, kad technologijos taip pat padės dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais: „Pasitelkiant telebuvimo robotus judesio negalią turintys mokiniai jau dabar turi galimybę, kad ir nuotoliu, bet „būti“ realioje klasėje. Joje judėti, bendrauti su kitais mokiniais, atlikti grupines užduotis. Technologijos leidžia ne tik geriau suprasti vaikų mokymosi ypatumus, bet ir pritaikyti ugdymo turinį prie unikalių mokinio poreikių“, – sako specialistė.
Ekspertų teigimu, tikėtina, kad 2050-aisiais metais, kai pasaulio gyventojų populiacija pasieks 9,8 mlrd. ir maždaug 90 proc. jų turės galimybę naudotis interneto ryšiu, mokymas(is), tikėtina, taps itin personalizuotas ir persikels į skaitmeninę erdvę.
„Technologijų dėka mokytojai galės daugiau dėmesio skirti kiekvienam besimokančiajam. Tradicinė pamoka, kuri remiasi žinių perdavimu, ko gero, visiškai praras savo prasmę“, – teigia L. Pečiulienė.
2. Ar esate pasiryžęs mokytis visą gyvenimą?
„Mokytojai privalo būti smalsūs, atviri nuolat švietime vykstantiems pokyčiams. Mokslinės žinios kasdien keičiasi, pasipildo naujais atradimais, todėl svarbu, kad būsimas pedagogas būtų nusiteikęs būti amžinu mokiniu ir mokytis visą gyvenimą“, – teigia ekspertė.
L. Pečiulienė džiaugiasi, kad žinių įgyti VIKO Edukologijos fakultete renkasi ne tik mokyklą pabaigę jaunuoliai, bet ir daug praktinės patirties sukaupę vyresnio amžiaus pedagogai, siekiantys įgyti papildomų kompetencijų. Taip pat – karjeros aukštumas jau pasiekę kitų sričių specialistai, pajutę, kad save realizuoti gali būtent mokydami.
„Studijuoti nusprendžia jau ne tik vaikus, bet ir anūkus turintys žmonės. Tai – geros tendencijos. Džiugina ir tai, kad pedagogikos studijas VIKO renkasi naujai į švietimą žvelgiantys žmonės. Tai suteikia vilties, jog ateityje turėsime lyderių, galinčių inicijuoti švietimui būtinus pokyčius“, – sako ekspertė.
3. Ar jūs esate kūrybinga asmenybė?
Ateities pedagogams kūrybiškumo prireiks visur ir visada.
„Ugdymas vis rečiau vyks klasėje, pamokoje. Jis persikels ne tik į neformalią, bet ir virtualią aplinką. Mokiniai galės mokytis savo tempu ir jiems geriausiu laiku. Mokytojai turės daugiau laisvės renkantis, ko ir kaip mokyti, todėl jie privalės gebėti sujungti tai, kas reikalinga, su tuo, kas įdomu mokiniui“, – sako L. Pečiulienė.
„Šiandien darome viską, kad į mokyklas ateitų kitoks mokymas. Ne tradicinis, kur mokytojas veda pamoką stovėdamas prieš klasę, o kaip ugdymo priemonės naudojami tik vadovėliai ir pratybos, o patyriminis mokymasis, mokymasis tyrinėjant“, – pasakoja VIKO edukologijos ekspertė.
4. Ar jumyse telpa lyderystė bei empatija?
„Mokytojo kasdienybė – komandos valdymas. Tik ta komanda ypatinga. Ją sudaro vaikai, kurie yra smalsūs, turintys begalę klausimų, klystantys, pykstantys, besiožiuojantys. Norint ją tinkamai suvaldyti reikia ne tik savybių, būdingų lyderiams, bet ir nestokoti kantrybės bei empatijos. Ne kas kitas, o empatija yra viena svarbiausių pedagogo savybių“, – pastebi L. Pečiulienė.
Nesvarbu, ar pamokos vyks realioje ar virtualioje erdvėje, mokytojas vis tiek turės gebėti įkvėpti vaikus drąsiai siekti užsibrėžtų tikslų. Anot ekspertės, tai padaryti gali tik „empatiškos bei tvirtą moralinį stuburą turinčios autentiškos asmenybės“.
„Gebėti pažinti kiekvieną vaiką, tai padarius – parinkti tinkamus ugdymo būdus, kurie būtų įdomūs būtent jam, aktualu jau ir šiandienos mokyklose. Ateityje personalizuotas ugdymas darysis vis populiaresnis“, – sako L. Pečiulienė.
5. Ar turite drąsos inicijuoti pokyčius?
Ateities mokytojai turės gebėti ne tik prisitaikyti prie pokyčių, bet ir patys juos inicijuoti.
„Juk būtent pedagogai yra arčiausiai realybės, praktikos, mato subtilius kartų pokyčius, poreikius ir geriausiai išmano procesus, vykstančius ugdyme“, – svarsto L. Pečiulienė.
„Švietimas – nuolatinių diskusijų, pokyčių ir reformų objektas. Lietuvoje dažnai bandome pasiekti užsienio šalių, pavyzdžiui, Suomijos sėkmę ugdyme. Deja, to padaryti mums nepavyksta, nes priimdami sprendimus neatsižvelgiame į mokytojų nuomonę, – sako L. Pečiulienė. – Todėl svarbu, kad ateities pedagogai norėtų ir mokėtų drąsiai išreikšti savo pagrįstą poziciją ugdymo klausimais. Tik taip Lietuvoje įvyks taip visų laukiamas pokytis švietimo sistemoje.“
