Ne tas, kuris gyvena balose, o tas, kuris pavadintas jo vardu – kasmet vykstantis jaunųjų informatikų konkursas. Bebro tikslas – suteikti moksleiviams informatikos ir informacinių technologijų žinių, skatinti jų informatinį mastymą, ugdyti kūrybiškumą. Tai ypač svarbu šiais laikais esant augančiam informatikos specialistų poreikiui.
Konkurso sumanytoja ir vadovė prof. Valentina Dagienė. Pirmasis konkursas įvyko Lietuvoje 2004 m. Po dviejų metų metų prie konkurso prisijungė Estija, Lenkija, Nyderlandai ir Vokietija. Dar po metų – Austrija, Latvija ir Slovakija. Dabar konkursas vyksta 55 valstybėse. Dar 22 valstybės konkurse nedalyvauja, bet stebi jo veiklą ir (arba) organizuoja vietinius bandomuosius konkursus.
Gausiausiu dalyvių skaičiumi gali pasigirti šios valstybės:
- Prancūzija – 693 310;
- Vokietija – 465 097;
- Jungtinė Karalystė – 365 091.
Lietuva paskutiniame konkurse, vykusiame 2022 m. gruodžio mėn., sulaukė 53.975 dalyvių ir pateko į 15-ą vietą. Pasaulio valstybių tarpe tai neblogai. Bet svarbiausia, kad tai viena iš nedaugelio informatikos veiklų, kuriai vadovauja Lietuva.
Po pasaulį sklinda ne tik lietuviška idėja ir jos produktas, bet ir lietuviškas žodis Bebras. Jis skamba 27 (iš 55) kalbų tinklalapiuose arba jų adresuose, pavyzdžiui, J. Karalystėje – bebras.uk, JAV – bebraschallenge.org, Italijoje – bebras.it, Švedijoje – tavling.bebras.se, Japonijoje – bebras.eplang.jp, Kinijoje – bebras.cn.
Pagrindinės tarptautinės interneto svetainės adrese lietuviškas žodis taip pat yra: bebras.org.
Jau vien žodžio galūnė -as rodo jo lietuviškumą. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį ne tik internetinių adresų, bet ir prekės ženklų kūrėjams. Deja, pasitaiko atvirkščių atvejų, kai lietuviška galūnė nubraukiama. Tai galima pateisinti nebent tada, kai tos prekės kokybė tokia, kad nenorima rodyti jos lietuviškos kilmės.
Štai fragmentai iš islandų, anglų ir švedų tinklalapių:
