Šiuos mokslo metus koleginis sektorius pasitiko su Lietuvoje pirmą kartą startavusiomis 5-ojo ISCED lygmens trumposiomis studijomis. Šią studijų programą pasirinkę studentai galės greičiau įsilieti į darbo rinką, o aukštosiose mokyklose praleis tik 1,5 – 2 metus.
Panevėžio kolegija
Startavo dvejose kolegijose
Daugiau nei 5-metus verslo bei darbdavių reikalautos 5-ojo ISCED lygmens trumposios studijos šiais mokslo metais materializavosi ir sulaukė studentų. Pirmąsias šių studijų programas pradėjo vykdyti Kauno ir Panevėžio kolegijos.
Kauno kolegijos vadovo dr. Pauliaus Baltrušaičio teigimu, nors studijos šiemet Lietuvoje startavo pirmą kartą, vis dėlto susidomėjimas ir tokio tipo studijų poreikis yra augantis.
„Šį rudenį pradėjome vykdyti Sistemų administravimo trumpąsias studijas Kauno kolegijoje.
Jaučiame didelį šių studijų potencialą ir poreikį tiek iš verslo, tiek iš norinčių studijuoti pusės. Mūsų partneriai – asociacija „Infobalt“dar prieš kelerius metus pateikė sąrašą, kokių specialistų jiems reikia, kur yra didžiausias potencialas. Skaičiuojama, kad IT srities specialistų reikia apie 13-14 tūkstančių.
Trumposios studijos gali padėti spręsti šią opią problemą, nes studentas yra paruošiamas per 1,5 metų. Atsiranda didesnės galimybės studijuoti, paprastesnės sąlygos prisijungti prie aukštosios mokyklos nei stojant į bakalauro studijas.
Taip pat, norint tęsti studijas jau dirbant, yra galimybė tai daryti stojant į profesinį bakalaurą“, – studijų privalumus vardina Kauno kolegijos direktorius dr. P. Baltrušaitis.
Kolegai pritaria ir Panevėžio koledijos direktoriaus pavaduotoja studijoms dr. Jurgita Lieponienė.
„Panevėžio kolegijoje startavo 120 kreditų apimties Verslo internetinių sistemų kūrimo trumpųjų studijų programa.
Džiaugiamės, kad prie programos kūrimo noriai prisidėjo mūsų regiono darbdaviai ir socialiniai partneriai. Jie labai vertina šias studijas, nes tai yra galimybė paruošti reikalingus ir rinkoje taip trūkstamus specialistus per kur kas trumpesnį laikotarpį.
Kitas didelis privalumas – bent trečdalis studijų programos turi sudaryti išorinės profesinės praktikos. Tai reiškia, kad studentai gali atlikti praktiką įmonėse, kuriose nori darbintis ir įgyti būtent tuos įgūdžių, kurių reikia. Taip ženkliai yra paspartinimas ir palengvinamas adapacijos ir į darbo rinką įsiliejimo procesas“, – teigia dr. L. Lieponienė.
Kitąmet tikisi daugiau studijų programų
Šiemet studentai buvo priimami į informatikos inžinerijos ir programų sistemų studijų krypčių programas. Iš viso jose numatyta po 20 valstybės finansuojamų vietų. Pirmaisiais studijų metais abi kolegijos sudomino 13 studentų.
„Pasiruošimas joms truko gerą pusmetį, nors pats programos rengimo procesas – virš mėnesio. Parengti programą padėjo tai, kad turime šios krypties bakalauro studijų programas. Tad nereikėjo nieko kurti nuo nulio, o tik priderinti.
Visgi, užtruko akreditacijos periodas ir studijų programos buvo patvirtinos tik vasaros viduryje, jau įpusėjus pagrindiniam stojimo etapui. Tad netekome galimybės šias studijas tinkamai pristatyti būsimiems studentams. Tai atsiliepė ir programą pasirinkusiam studentui kiekiui. Kol kas turime 8 pirmakursius.
Atsižvelgiant, kad programa buvo patvirtinta labai vėlai, tai vertiname kaip neblogą rezultatą. Šios studijos yra priderintos prie bakalauro studijų programos, o praktiką studentai atlieka individualiai. Tad čia jokių problemų nematome.
Tačiau ateityje, plečiant studijų krypčių sąrašą, kuriame šiandien yra Turizmo ir poilsio bei informatikos inžinerijos ir programų sistemų kryptys, būtina daryti viską greičiau. Studijų vertinimo procesas dabar užtrunka per ilgai, todėl aukštosios mokyklos netenka galimybės informuoti būsimus studentus ir tinkamai pristatyti studijas“, – sako dr. P. Baltrušaitis.
Panevėžio kolegijos atstovės teigimu, reikėtų ne tik plėsti galimą studijų krypčių sąrašą, bet ir tobulinti priėmimo mechanizmą.
„Šiai dienai konkursinis balas susideda iš brandos atestato, kitų pasiekimų (profesinės patirties ir darbo stažo) vertinimo bei tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo arba stojamojo testo vertinimo. Didžiausią koeficientą turi stojamasis testas.
Daug stojančių iš profesinių mokyklų nėra baigę šios srities švietimo programų. Tuomet jų laukia egzaminas. Deja, praktika parodė, kad jį laikyti nori labai nedaugelis. Kaip alternatyva galėtų būti, pavyzdžiui, baigiamasis mokyklos informatikos egzaminas“, – nuomone dalinasi ir Panevėžio koledijos direktoriaus pavaduotoja studijoms dr. J. Lieponinė.