Šiandieną pakavimo produkcija yra itin paklausi daugybėje skirtingų rinkų, o COVID-19 pandemijos paveiktam pasauliui vis dažniau pasikliaujant internetinių parduotuvių paslaugomis – bene kiekvieno žmogaus kasdienybėje.
Didžiausia gofruoto kartono gamintoja Baltijos šalyse „DS Smith Packaging Lithuania“ jau keletą metų bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) studentais ir suteikia mokymų bazę karjeros siekiantiems absolventams.
Kadangi šalyje jaučiamas specialistų ir inžinierių trūkumas, įmonė reguliariai rengia ekskursijas po gamybines erdves, supažindina studentus bei dėstytojus su dirbtinio intelekto (DI) valdomais procesais, atnaujintais įrenginiais, inovatyviais bei tvariais sprendimais.
Gamybos inžinerija: iššūkiai ir inovacijos
Pasak „DS Smith Packaging Lithuania“ personalo vadovės Ilonos Orintienės, absolventai turi pakankamai teorinių žinių, kad galėtų gana greitai perprasti kasdienio gamybos inžinieriaus darbo procesus, tačiau vien to – neužtenka.
„Gamybos inžinerija – iššūkių nestokojanti sritis, tačiau būtent čia galima artimai susipažinti su išmaniosiomis technologijomis. Pavyzdžiui, konvejerine sistema, DI principais, naudojamais gamyboje. Mūsų darbo kasdienybė su naujais kolegomis grįsta mokymusi per praktinius procesus“, – pasakoja personalo vadovė.
I. Orintienė taip pat atskleidžia, jog siekiant kilti gamybos inžinieriaus karjeros laiptais, reikia gilių medžiagotyros ir taikomosios mechanikos žinių. Taip pat – mokėti parengti ir suprasti techninius brėžinius, kasdien vykstančius technologinius procesus bei kokybės atitikmenis.
Motyvacijos skatinimas
„DS Smith Packaging Lithuania“ remiasi penkių pagrindinių vertybių schema: būti rūpestingais, mesti ir priimti iššūkius, reaguoti, būti patikimais ir atkakliais. Kiekvienas komandos narys, nepaisant užimamų pareigų, nuolat pasiruošęs įsitraukti į kasdienius iššūkius, padėti juos spręsti. Įmonėje rūpinamasi darbuotojų gerove, įsiklausoma į jų pasiūlymus ir atsakoma į kylančius klausimus.
Įmonės atstovai taip pat nuolat įsitraukia į „Vilnius Tech“ Mechanikos fakulteto (MF) studijų modulius, padeda dirbantiems studentams suformuoti baigiamojo darbo temą, remiantis gamybinės praktikos sritimi. Įmonėje atliekant darbinę praktiką, visuomet suteikiama galimybė vėliau įsidarbinti ir tęsti karjerą.
„Daug investuojame į naująsias technologijas, inovatyvių sprendimų pritaikymą, organizacinius klausimus, tačiau kasdien rūpinamės ir darbuotojų ugdymu. Vienas iš kriterijų, pagal kurį įvertiname, ar darbuotojas pritaps, ilgai dirbs įmonėje – veržlumas ir motyvacija. Nestokojame įvairių motyvacinių metodų, stengiamės skatinti komandiškumą, bendruomeniškumą, rengiame įvairias socialines akcijas, raginame prisidėti prie savanoriškų veiklų“, – sako I. Orintienė.
Tvarumo strategija
Personalo vadovė priduria, kad vienas iš labiausiai naujus darbuotojus pritraukiančių aspektų yra „DS Smith Packaging Lithuania“ tvarumo strategija ir nuolatinis žiedinės ekonomikos principų taikymas praktikoje. Anot I. Orintienės, ne tik daugiau vartotojų domisi žalesniais gamybos sprendimais rinkdamiesi produktus, bet ir potencialiems darbuotojams tampa vis svarbiau, kada gamybos sąnaudos ir atliekos yra minimalizuojamos, kiek įmanoma.
„Esame įsitikinę, kad žiedinė ekonomika ir žiedinis mūsų pakuočių dizainas tarnauja šviesesnei jaunųjų kartų ateičiai – juk daug kas gali būti perdirbama, o vienkartinės ir probleminio plastiko pakuotės pakeičiamos į ilgiau tarnaujančias bei draugiškas aplinkai. Taip pat absolventus domina ir mūsų vidinė kultūra bei ilgalaikiai tikslai, su kuriais juos supažindiname per atliekamas praktikas. Tarkime, vienas svarbiausių mūsų strateginių tikslų iki 2030 m. yra sumažinti išmetamų teršalų kiekį mažiausiai 40 proc., o 2050 m. – pasiekti nulinę ribą“, – sako I. Orintienė.
Specialistai prisideda prie inovacijų kūrimo
Pasak „Vilnius Tech“ MF Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros vedėjos doc. dr. Inos Tetsman, šiuolaikinis mechanikos inžinierius –specialistas, išmanantis mechanikos dėsningumus. Taip pat – turintis pakankamai žinių apie elektroniką, informatiką, nes tik tokiu atveju galima kurti šiuolaikinę mašiną ir ją racionaliai eksploatuoti, o kartu, kas šiuo metu itin svarbu, ir utilizuoti.
„Mechanikos inžinerija apima daug veiklos sričių – didžiausias dėmesys skiriamas šiuolaikinių projektavimo metodų įsisavinimui. Tam reikalinga kruopšti kuriamos mašinos darbo analizė, įvertinant galimus netikėtumus ją eksploatuojant. Tam kuriami programiniai paketai, o jais naudotis gali tik atitinkamą išsilavinimą turintys pažengę specialistai“, – pasakoja doc. dr. I. Tetsman.
Šiais laikais, kai pasaulyje intensyvėja globalizacijos procesas, nė viena šalis negali ignoruoti pramonės šakų, turinčių didelį avarijų rizikos laipsnį ir keliančių potencialų pavojų žmogui ir aplinkai. Akivaizdu, kad atėjo toks žmonijos istorijos laikotarpis, kai ji savo veiklą turi derinti su gamtos teikiamomis galimybėmis.
Analogo neturintis studento tyrimas
Mechanikos inžinerijos specialistas gali kurti inovatyvius produktus, naudodamas turimas sistemines žinias ir gebėjimus. Pavyzdžiui, panaudojus slydimo trinties reiškinį ištirti ir sukurti inovatyvią, lanksčią, ir išardomą jungtį. Tokią problemą savo baigiamajame darbe, vadovaujant prof. dr. Viktorui Doroševui, sėkmingai išsprendė „Vilnius Tech“ antros studijų pakopos Mechanikos inžinerijos studijų programos studentas Stanislovas Zdanevičius. Jo atliktuose tyrimuose analogu lanksčios jungties elementui panaudotas paprastas popieriaus lapas. Jei vieną lapą perdengiame kitu lapu ir bandome juos išskirti traukdami, tarp jų veikia trinties jėga, kuri lygi sujungimo jėgai.
Tačiau kai lanksčią jungtį sudaro keliolika perdengtų lapų, tai sankiba tarp jų išauga eksponentiškai ir išlaiko veikiančias apkrovas. Magistrantas savo baigiamajame darbe ištyrė ir nustatė empirines priklausomybes tarp veikiamų apkrovų ir lanksčios jungties sankibos, kuri yra priklausoma nuo jungties elemento, popieriaus lapo fizikinių, mechaninių parametrų. Taigi, sudarytos prielaidos panaudoti tokio principo lanksčią ir išardomą jungtį žinomos apkrovos poveikiui.
Kai į mechaninę sistemą įsijungia elektrotechnikos ir kompiuterijos elementai, gauname mechatroninę sistemą, pavyzdžiui robotą, kurių vystymosi sparta šiandieninėje pramonėje auga eksponentiškai. Iš to kas pasakyta, akivaizdu, kad inžinieriaus poreikis tik didės.
