Universitetai ir visas aukštojo mokslo sektorius, susiejantys švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, turi unikalią galimybę padėti kurti tvarią ir atsparią ekonomiką ir užtikrinti, kad Europos Sąjunga taptų ekologiškesnė, įtraukesnė ir labiau skaitmeninė. Europos Komisija priėmė dvi naujas iniciatyvas – Europinę universitetų strategiją ir pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl aukštojo mokslo įstaigų veiksmingo europinio bendradarbiavimo sąsajų, kurios padės universitetams siekti šių tikslų.
Europoje yra beveik 5 000 aukštojo mokslo įstaigų, 17,5 mln. studentų, 1,35 mln. dėstytojų ir 1,17 mln. tyrėjų. Europine universitetų strategija ketinama paremti visus Europos universitetus ir suteikti jiems galimybę prisitaikyti prie kintančių sąlygų, klestėti ir prisidėti prie Europos atsparumo didinimo ir ekonomikos atsigavimo. Joje siūloma svarbių veiksmų, kurie padės Europos universitetams siekti keturių tikslų: 1) sustiprinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų europinį matmenį; 2) įtvirtinti universitetus kaip mūsų europinės gyvensenos kelrodžius paramos veiksmais, daugiausia susijusiais su akademine ir mokslinių tyrimų srities karjera, perspektyvių įgūdžių kokybe ir aktualumu, įvairove, įtrauktimi, demokratiška veikla, pagrindinėmis teisėmis ir akademinėmis vertybėmis; 3) įgalinti universitetus būti svarbia pokyčių varomąja jėga vykdant dvejopą – žaliąją ir skaitmeninę – pertvarką; ir 4) sustiprinti universitetus kaip ES pasaulinio vaidmens ir lyderystės skatintojus.
Europos Komisijos pasiūlymu dėl Tarybos rekomendacijos dėl aukštojo mokslo įstaigų veiksmingo europinio bendradarbiavimo sąsajų siekiama sudaryti sąlygas Europos aukštojo mokslo įstaigoms bendradarbiauti glaudžiau ir giliau, palengvinti jungtinių tarpvalstybinių švietimo programų ir veiklos įgyvendinimą, sutelkti pajėgumus ir išteklius, teikti jungtinius laipsnius. Šis pasiūlymas yra raginimas ES valstybėms narėms imtis veiksmų ir nacionaliniu lygmeniu sudaryti tinkamas sąlygas tokiam glaudesniam ir tvariam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, veiksmingesniam bendros švietimo ir mokslinių tyrimų veiklos ir Europos aukštojo mokslo erdvės (Bolonijos proceso) priemonių įgyvendinimui. Jis palengvins žinių judėjimą ir užtikrins tvirtesnę švietimo, mokslinių tyrimų ir novatoriškų pramonės bendruomenių sąsają. Visų pirma siekiama remti kokybiškas mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems, dėmesį sutelkiant į įgūdžius ir kompetencijas, kurių labiausiai reikia norint patenkinti šiandienos ekonominius ir visuomenės poreikius.
Europinis aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų matmuo iki 2024 m. vidurio bus skatinamas keturiomis pavyzdinėmis iniciatyvomis:
- 2021–2027 m. programai „Erasmus+“ skyrus 1,1 mlrd. EUR orientacinį biudžetą bus siekiama, kad iki 2024 m. vidurio būtų sukurta 60 Europos universitetų aljansų, susiejančių daugiau kaip 500 aukštojo mokslo įstaigų. Siekiama parengti ir įgyvendinti bendrą ilgalaikį struktūrinį, tvarų ir sisteminį bendradarbiavimą švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje kuriant Europos tarpuniversitetinius miestelius, kuriuose skirtingoms mokslo sritims atstovaujantys studentai, darbuotojai ir tyrėjai iš įvairių Europos kampelių galėtų naudotis sklandaus mobilumo galimybėmis ir drauge kurti naujas žinias;
- nuo 2022 m. įgyvendinant „Erasmus+“ bandomąjį projektą bus siekiama parengti aukštojo mokslo įstaigų aljansų teisinį statutą, kad jie galėtų sutelkti išteklius, pajėgumus ir pranašumus;
- bus siekiama parengti jungtinį europinį laipsnį, kad būtų pripažįstama studentų įgyjamos aukštojo mokslo kvalifikacijos tarpvalstybinės patirties vertė, ir mažinti biurokratizmą įgyvendinant jungtines programas;
- siekiant palengvinti mobilumą visais lygmenimis bus išplėstas Europos studento pažymėjimo iniciatyvos mastas diegiant unikalų Europos studento identifikatorių, kuris visiems mobiliems studentams būtų suteikiamas 2022 m., o visiems Europos universitetų studentams – iki 2024 m. vidurio.
