Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė patvirtino Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategiją bei jos įgyvendinimo priemonių planą. Dokumente apibrėžta, kas yra ugdymo turinys, ugdymo turinio procesas, jo tikslai, principai, kokius sprendimus dėl ugdymo turinio priima, už ką yra atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, mokyklos, mokytojai. Strategijoje pateiktas bendrojo lavinimo ugdymo turinio būklės vertinimas, numatyti ugdymo turinio prioritetai, įgyvendinimo priemonės ir rodikliai iki 2012 metų. Šiuo dokumentu ir įgyvendinimo priemonių planu 2007-2012 metais, rengdami įvairius ugdymo turinio dokumentus, vadovausis ministerija, Švietimo plėtotės centras, Nacionalinis egzaminų centras, taip pat mokyklos ir kitos įstaigos.
„Rengdami šią strategiją siekėme žingsnis po žingsnio pereiti prie nuoseklios ugdymo turinio formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų gebėjimų, vertybinių nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų kompetencijų suteikimą“, - sako Loreta Žadeikaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja.
Pagrindiniai ugdymo turinio proceso prioritetai iki 2012-ųjų yra šie: mokykloje išugdyti esmines mokinio kompetencijas, ypač mokėjimą mokytis, pilietiškumą, verslumą, skaitmeninį raštingumą, kad mokinys, baigęs pagrindinę mokyklą, būtų pasirengęs gyventi šiuolaikinėje visuomenėje, toliau mokytis ir dirbti; individualizuoti bei diferencijuoti ugdymo turinį, pritaikyti jį pagal kiekvieno mokinio gebėjimus, mokymosi stilių, poreikius. Trečias svarbus prioritetas - užtikrinti ugdymo ir vertinimo tikslų atitikimą. Pvz., jei ugdomos kompetencijos, jas ir vertinti.
Kitas svarbus prioritetas – 14-19 metų paaugliams sudaryti geresnes sąlygas, kad jie galėtų išsiaiškinti savo poreikius ir apsispręstų dėl tolesnio mokymosi, būsimosios profesijos. Siekiama, kad mokiniai galėtų susipažinti su įvairiomis profesijomis imituotose ir realiose darbo vietose, dažniau susitiktų su įvairių profesijų atstovais.
Pateikus išsamų, kritišką dabartinio ugdymo turinio įvertinimą, dokumente siūloma tobulinti ugdymo turinį tokiais būdais: daugiau remtis mokyklų veiklos vidaus ir išorės vertinimo rezultatais, pasinaudoti tėvų, visuomeninių ir kitokių organizacijų siūlymais, taip pat ES struktūrinių fondų parama, į ugdymo turinio vertinimą ir atnaujinimą labiau įtraukti aukštųjų mokyklų dėstytojus, doktorantus ir magistrantus bei kt.
Strategijoje numatoma, kad artimiausiu metu būtina sumažinti mokiniams pateikiamų akademinių žinių apimtis, stiprinti ugdymo turinio ryšius su gyvenimo praktika. Taip pat - sistemingai integruoti esminių kompetencijų: komunikavimo gimtąja ir užsienio kalbomis, matematinę, ypač - mokėjimo mokytis (tai nauja kompetencija), skaitmeninio raštingumo, pilietiškumo, verslumo, kultūrinio sąmoningumo ugdymą į ugdymo turinį.
Ugdymo turinio strategija parengta įgyvendinant Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, kurias Seimas patvirtino 2003 m., bei šios strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą Vyriausybės 2005 m.
