Vyraujanti nuomonė, kad šiais laikais Lietuvoje daugelis žmonių puikiai kalba angliškai – nėra teisinga. Daugelis anglų kalbos nemoka visai arba moka labai silpnai ir tik trečdalis šia kalba gali kalbėti laisvai. Keturi iš dešimties šalies gyventojų teigia, kad anglų kalba jiems visai nereikalinga. Tai atskleidė Lietuvos gyventojų apklausa, kurią Latvijos kompanijos „M.A.R.I.D.I.“ užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.
Vasario mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, 39 proc. respondentų atsakė visiškai nemokantys anglų kalbos, o 29 proc. šią kalbą moka silpnai. Visiškai nemokantys anglų kalbos dažniau minėdavo vyriausios amžiaus grupės atstovai, kaimo bei miestelių gyventojai bei gyventojai turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą. Silpnai anglų kalbą mokantys dažniau minėjo vidurinės amžiaus grupės atstovai bei gyventojai, turintys specialųjį vidurinį ar kolegijos išsimokslinimą.
3 proc. dalyvavusių apklausoje savo anglų kalbos žinias įvertino puikiai. Taip savo anglų kalbos žinias dažniausiai apibūdina jaunimas bei apklaustieji su aukštuoju išsilavinimu. 9 proc. respondentų savo anglų kalbos žinias įvertino kaip geras. 18 proc. šalies gyventojų mano, jog anglų kalbą moka vidutiniškai, 2 proc. apklaustųjų į klausimą, kaip vertinate savo anglų kalbos žinias, neatsakė nieko.
„Apklausos rezultatai rodo, kad net 68 proc. šalies gyventojų anglų kalbos nemoka visai arba moka ją labai silpnai ir tik 30 proc. lietuvių gali pasakyti, kad anglų kalbą jie moka. Taigi, atliktas tyrimas išsklaidė vyraujančią nuomonę, kad daugumą Lietuvos gyventojų puikiai moka anglų kalbą“, - sako kompanijos „M.A.R.I.D.I.“ sukurtos anglų kalbos mokymosi kompiuterinės programos „Quick Teacher“ direktorius Alexander Obulevich. Pasak jo, norint puikiai mokėti anglų kalbą reikia ją nuolat tobulinti.
28 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog geriausia anglų kalbos mokytis yra individualiai su mokytojo pagalba. Tiek pat (28 proc.) yra manančių, kad šią kalbą galima išmokti bendraujant su angliškai kalbančiais žmonėmis. Penktadalio apklaustųjų (20 proc.) nuomone, geriausias anglų kalbos mokymosi būdas yra kalbų kursai. 5 proc. šalies gyventojų palankiai vertina anglų kalbos mokymąsi individualiai su kompiuterinės mokomosios programos pagalba. 6 proc. mano, kad galima kalbą išmokti skaitant knygas, spaudą, klausantis radijo, žiūrint TV laidas ar filmus anglų kalba.
Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių norėtų tobulinti savo anglų kalbos žinias. Iš jų 15 proc. šiuo metu jau mokosi. Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų nurodė negalintys mokytis kalbos dėl laiko trūkumo, o 18 proc. - dėl lėšų stygiaus. 13 proc. respondentų nenurodė, koks anglų kalbos mokymosi būdas jiems atrodo geriausias.
„Kaip matyti, dauguma žmonių yra įpratę prie kalbų mokymosi tradiciniu būdu: individualiai su mokytojo pagalba arba kalbų mokymosi kursuose. Šalies gyventojai dar sunkiai priima novatoriškus mokymo metodus, tokius kaip kompiuterinės kalbų mokymosi programos, nors jos itin patogios laiko ir pinigų taupymo atžvilgiu. Su kompiuterine kalbų mokymosi programa kalbos galima mokytis bet kuriuo paros metu, nereikia derintis prie mokytojo. Taip pat, palyginus individualių pamokų su mokytoju ir kompiuterinės programos kaštus, matyti, kad pigesnis yra pastarasis variantas“, - sako A. Obulevich.
Apklausos duomenimis 39 proc. šalies gyventojų visai nenori mokytis anglų kalbos. Dažniausia priežastis (35 proc.), dėl kurios apklausos dalyviai nenori mokytis anglų kalbos, yra poreikio nebuvimas (anglų kalba nereikalinga, per senas ir pan.). Šią priežastį dažniau nei kiti minėjo vyriausios amžiaus grupės atstovai, apklaustieji su mažesnėmis nei vidutinės šeimos mėnesio pajamomis, kaimo bei miestelių gyventojai, respondentai su nebaigtu viduriniu bei viduriniu išsimokslinimu. 4 proc. apklaustųjų nenori mokytis anglų kalbos, nes yra patenkinti savo anglų kalbos žiniomis. Tai - gyventojai su aukštuoju išsimokslinimu bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos yra pakankamai didelės. 3 proc. respondentų nenurodė, ar norėtų tobulinti savo anglų kalbos žinias.
Apklausa buvo atliekama kaip Lietuvos Nacionalinio Barometro dalis. Viso apklausta 1004 Lietuvos gyventojai 15-74 metų amžiaus, 100 vietovių. Tyrimas atliktas 2007 m. vasario 14-20 dienomis.
