Šiais metais Vytauto Didžiojo universitete (VDU) laukiama dar daugiau pirmakursių. Stojantiesiems buvo išsiųsta 1516 kvietimų studijuoti – tai antras geriausias rezultatas tarp Lietuvos universitetų. Pernai VDU buvo vienas iš 3 Lietuvos universitetų, kuris priėmė didesnį studijuojančiųjų skaičių nei 2018 m.
„Šiandien VDU yra tapęs plačiausios aprėpties universitetu Lietuvoje, kuris siūlo studijas net 13 krypčių. Iš kitų Lietuvos universitetų išsiskiriame ir studentams suteikiama laisve rinktis, patiems projektuoti savo studijas: čia jiems siūlomas plačiausias spektras gretutinių studijų programų, kurios yra nemokamos, 30 užsienio kalbų, pirmaisiais studijų metais šalia specialybinių dalykų jie renkasi bendrauniversitetinius – nuo filosofijos, architektūros iki neuromokslų ar taikomosios matematikos. Svarbu paminėti, kad 70 proc. visų universiteto studijų programų yra akredituotos maksimaliam 6 metų laikotarpiui, ir tai yra aukščiausias rodiklis tarp visų šalies universitetų. Tikiu, stojantieji studijas renkasi atsakingai ir domisi universitetų vertinimais bei teikiamomis galimybėmis. Manau, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl VDU stojančiųjų skaičiai, nepaisant demografinių iššūkių, auga keletą metų iš eilės“, – teigia VDU rektorius prof. Juozas Augutis.
Šiemet kviečiamųjų VDU yra ketvirtadaliu daugiau nei praėjusiais metais: 2019 m. po pirmojo bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti buvo išsiųsti 1187 stojančiųjų. Apie 75 proc. stojančiųjų Vytauto Didžiojo universitetą pasirinko pirmu prioritetu.
Populiariausios universiteto studijų programos: Mokomojo dalyko pedagogika, psichologija, viešoji komunikacija, kūrybinės industrijos, teisė, Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos, multimedijos ir interneto technologijos, biologija ir genetika, agronomija, anglų filologija bei kt. VDU Psichologijos studijų programa yra tarp 10 populiariausių Lietuvoje – čia yra skirta 119 valstybės finansuojamų vietų.
Daugiau nei dvigubai motyvuotų stojančiųjų sulaukė ugdymo krypties ir VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos.
Paieška archyve
