Nors Lietuvos verslas ir valdžia įžvelgia didžiulę perspektyvą plėstis FinTech sektoriui ir tokiu būdu įgyti regiono konkurencinį pranašumą, tačiau kol kas diplomuotų profesionalų tektų ieškoti su žiburiu. Specialų FinTech srities išsilavinimą įgiję specialistai į darbo rinką išeis po kelių metų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuotr.
Viešojoje erdvėje nuolat nuskamba žinia, kad Lietuva rikiuojasi tarp finansų technologijų lyderių ir neslepia ambicijų tapti regioniniu šios srities centru.
„Džiugina, kad Lietuvos FinTech strategija bei kryptingas įvairių institucijų įdirbis pastaruosius keletą metų padėjo per gana trumpą laiką įrašyti Lietuvos vardą tarp patraukliausių lokacijų FinTech įmonėms viso pasaulio mastu – Lietuva užima ketvirtą vietą po JAV, Jungtinės Karalystės ir Singapūro Pasauliniame FinTech reitinge“, – pastebi „Investuok Lietuvoje“ technologijų sektoriaus ekspertė Gintarė Bačiulienė, remdamasi „Global Fintech Ranking, Findexable, 2020“ rezultatais.
Pasak ekspertės, dirbančiųjų šiame sektoriuje skaičius vien per 2019 metus padidėjo 30 proc., o 2020 m. darbuotojų augimo tempai Lietuvoje įsikūrusiose FinTech įmonėse turėtų įgauti dar didesnį pagreitį. Šiuo metu Lietuvoje veikia virš 210 FinTech įmonių.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skaičiuoja, kad jau dabar Lietuvai finansinių technologijų sektoriaus sukuriama grynoji nauda per metus siekia daugiau nei 50 mln. eurų. Prognozuojama, kad jei ir toliau šis sektorius sėkmingai augs ir bus tinkamai suvaldytos rizikos, dešimties metų laikotarpiu grynoji vertė sudarytų daugiau nei 660 mln. eurų.
G. Bačiulienės teigimu, pandemijos situacija tik dar labiau parodė skaitmeninių mokėjimų ir finansinių sprendimų svarbą tiek Lietuvoje, tiek ir globaliai.
Ji prognozuoja, kad pastarieji įvykiai ir palaipsniui besikeičiantys vartotojų įpročiai, kai daugiau naudojamasi e.prekyba, skaitmenine bankininkyste ir kitais finansiniais produktais elektroninėje aplinkoje, turėtų tik dar labiau paspartinti FinTech įmonių plėtrą. Ne paskutinėje vietoje lieka ir įvairiose užsienio šalyse taikomos strategijos, kuriomis siekiama pereiti prie vadinamosios visuomenės be grynųjų pinigų („cashless society“).
Universalių žinių nebepakanka
„Akivaizdu, kad iki šiol finansų technologijos vystėsi spurtu: šiandien jau nieko nebestebina nei galimybė disponuoti virtualiais pinigais, nei juos investuoti. Kriptovaliutų bumas, blokų grandinės technologijos panaudojimas, sutelktinis finansavimas ir kiti pokyčiai apverčia ne tik finansinių paslaugų vartotojų, bet ir šiame sektoriuje dirbančių žmonių veiklą“, – pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų prorektorius Jonas Čeponis.
Vis dėlto, jis atkreipia dėmesį į faktą: AIKOS duomenimis, šiemet Lietuvoje stojantieji neras atskiros universitetinio bakalauro studijų programos, kurioje būtų rengiami ne tradicinį, o būtent inovatyvų finansų technologijų sektorių išmanantys profesionalai.
„Šiuo atveju reikalingi specialistai, gerai išmanantys inovatyvią sritį, taigi universalaus pobūdžio informacinių technologijų žinių jau nebepakanka,“ – problemą įžvelgia J. Čeponis. Jis pabrėžia, kad nors IT studijų programų pasiūla Lietuvoje gana plati, tačiau dirbantiems FinTech sektoriuje reikalingas specifinis išmanymas, kuris studijuojant įprastų programų dalykus, deja, nesusiformuoja.
Būtina koreguoti situaciją
Pasak KTU prorektoriaus, iš neformalių pokalbių su FinTech verslo atstovais galima daryti prielaidą, jog kol kas šioje srityje vyrauja išsilavinimą įgijusieji ne Lietuvoje arba sumanūs savamoksliai, savarankiškai persikvalifikavę iš kitų sričių.
Siekdamas koreguoti situaciją, KTU ėmėsi veiksmų – universiteto pastangomis darbo rinką papildys diplomuoti IT inžinieriai, programuotojai, matematikai ir finansininkai, kurių įprastą bakalauro išsilavinimą papildys specifinių ir FinTech sektoriui būtinų žinių bagažas.
„FinTech srities studijų ir mokslo plėtra mūsų universitete yra viena iš strateginių veiklos krypčių, greta dirbtinio intelekto ir kitų panašaus pobūdžio projektų“, – pastebi J. Čeponis, akcentuodamas universiteto siekį atsakingai formuoti naujų studijų programų krepšelį.
„Nenorime tiesiog skubotai rengti bakalauro studijų programų, kurių poreikis po kelių metų staiga gali pasikeisti. Lietuvoje tokių pavyzdžių nestinga. O ką tada daryti tiems, kurie baigė studijas ir paaiškėja, kad šios dėl kažkokių priežasčių žinios nepritaikomos?“ – retoriškai klausia jis. KTU vadovybės nuomone, studijos turi ne tik atliepti visuomenės reikmes, tačiau ir išlaikyti tvarumą, todėl naujų programų kūrimas turi būti siejamas su ilgalaikiu darbo rinkos poreikiu.
Pasiūlė lankstų sprendimą
Reaguodama į esamą situaciją, jungtinė KTU ekspertų grupė pasiūlė lankstų sprendimą – universitete nuo šių metų rudens startuoja specializuota papildomo ugdymo programa „SKILLed FinTech“, kurioje sričiai reikalingus gebėjimus ugdysis konkursą įveikę 6 studijų programų bakalauro studentai.
Atrankoje į naują papildomo ugdymo programą galės dalyvauti tie pirmakursiai, kurie šiais metais pasirinks ir įstos į KTU Taikomosios matematikos, Programų sistemų, Informacinių sistemų, Informatikos, Ekonomikos ir Finansų bakalauro studijų programas.
Į programą konkurso būdu bus atrinkti gabūs studentai, pasižymintys motyvacija ir siekiantys daugiau išmanyti apie inovatyvias finansų technologijas bei svajojantys įsitvirtinti Lietuvos ar globalioje darbo rinkoje, susijusiose su finansinėmis veiklomis. Sėkmingai baigusiems programą studentams iš Informatikos, Matematikos ir gamtos mokslų bei Ekonomikos ir verslo fakultetų bus teikiamas FinTech žinias ir gebėjimus patvirtinantis sertifikatas.
Studentai „SKILLed FinTech“ dalykus galės mokytis greta įprastų bakalauro studijų – naujoji programa sumodeliuota taip, kad darniai įsiterptų ir papildytų jau studijuojamų modulių tinklelį ir leistų įgauti papildomų kompetencijų. Dar daugiau – naujoje programoje numatytos įvairios ugdymo, verslumą skatinančios projektinės ir socialinės veiklos, kurios leistų labiau įsigilinti į FinTech sritį ir skatintų studentų tobulėjimą.
„Kitaip tariant, studentai gali tikėtis, kad ne tik mokytis papildomų dalykų, tačiau kartu su bendraamžiais iš skirtingų sričių dalyvauti verslumą bei kūrybiškumą skatinančiuose projektuose, o tai atveria kelius vystytis startuoliams“, – pasakoja J. Čeponis.
KTU studijų prorektorius pabrėžia, kad „SKILLed FinTech“ ugdymo programoje bus taikoma iššūkiu grįsto mokymosi koncepcija, kai atspirties tašku edukaciniame procese tampa ne teorinės įžvalgos, o siekis rasti naujus sprendimus realiems ir praktikoje egzistuojantiems iššūkiams. Šią mokymosi metodiką KTU plėtoja ir taiko kartu su partneriais iš Europos inovatyvių universitetų konsorciumo (ECIU).
Pasak KTU studijų prorektoriaus, Į „SKILLed FinTech“ papildomo ugdymo programą, universiteto bendruomenė žvelgia kaip į tam tikrą eksperimentą. „Jeigu paaiškės, kad jauni žmonės tiki perspektyva šioje srityje ir pageidauja mokytis, jiems pavyksta sklandžiai ir sėkmingai pritaikyti įgytus specializuotus gebėjimus praktikoje, tada ir orientuosimės į atskiros, su FinTech sektoriumi susijusios bakalauro studijų programos sukūrimą“.
J. Čeponis pabrėžia, kad įgyti naujas žinias ir gebėjimus, be kurių neįsivaizduojamas FinTech sektorius, būtina ir naujai į darbo rinką ateisiančiai kartai, ir čia jau įsitvirtinusiems senbuviams. „Kol kas KTU startuoja su pasiūlymu gabiems tam tikrų studijų programų pirmakursiams, tačiau pasitvirtinus poreikiui galėsime pasiūlyti ir daugiau“, – teigia jis.
Paieška archyve
