Europos Komisija, ruošdamasi paskelbti Europos švietimo erdvės siekius iki 2025 metų, video konferencijoje bendravo su dvidešimt dviejų Europos aukštųjų mokyklų ir asociacijų vadovais bei atstovais. Tarp jų savo siūlymus pristatė ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) Mokslo taikomosios veiklos komiteto pirmininkė, Eurashe valdybos narė dr. Nijolė Zinkevičienė.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Europos universitetų aljansų svarba
Konferencijos metu Marija Gabriel, Europos inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo reikalų komisarė, siekė išsiaiškinti, ar visi Europos regionai turi tokią pat ateities viziją bei pristatė pagrindinius aspektus, ties kuriais artimiausiais metais koncentruosis Europos aukštasis mokslas.
„Galima išskirti tris pagrindines kryptis, kurios bus plėtojamos ateinančiais metais. Pirmoji – Europos universitetų aljansai. „Europos universitetai“ – tai jau įsibėgėjusi europinė iniciatyva, kurios tikslas – siekti glaudaus aukštųjų mokyklų tarptautinio bendradarbiavimo nepriklausomų ekspertų patvirtintuose aljansuose, kartu kuriant bendras infrastruktūras, dalijantis ištekliais, vykdant aukštos kokybės jungtines programas ir mokslinius tyrimus. Tikima galinga šių tarptautinių aukštojo mokslo institucijų junginių sinergija, kuri dar labiau pakels Europos aukštojo mokslo lygmenį. Po dviejų Europos Komisijos kvietimų į tarptautinius „Europos universitetų“ aljansus jau įsijungė ir penki Lietuvos universitetai“, – pasakoja LKDK atstovė.
Antroji kryptis – mokymasis visą gyvenimą. Bus skiriamas itin didelis dėmesys ankstesnio mokymosi metu įgytų žinių ir gebėjimų įskaitymui, neformaliu ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų patvirtinimui.
„Mano asmeninė patirtis rodo, kad tai labai sėkmingas modelis, gerinantis aukštojo mokslo studijų prieinamumą, galimybes žmonėms greičiau ir efektyviau įsijungti į darbo rinką.
Žinoma, Europa tokiu būdu siekia spręsti ir imigracijos klausimus. Atvykę žmonės, turėdami galimybę įrodyti savo kompetencijas, galės greičiau integruotis, įsiliedami į darbo rinką, tapti naudingais bei išlaikyti patys save. Lietuvoje visam šiam procesui analogija galėtų būti 5 studijų lygmuo, kurio įgyvendinimas jau svarstomas LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje“, – sako dr. N. Zinkevičienė.
Nuotolinių studijų aktualumas
Trečioji kryptis – studijų prieinamumo didinimas, siekiant, kad į aukštąjį mokslą patektų žmonės, priklausantys jautrioms socialinėms grupėms.
„COVID-19 situacija privertė visus mobilizuotis studijoms nuotoliniu būdu. Dabar yra svarbiausia nepamiršti, ko išmokome per keletą mėnesių. Ši patirtis praturtins studijų procesą naujomis galimybėmis. Tikėtina, kad mišrus studijavimo būdas taps aukštojo mokslo kasdienybe, padidės studijų programų, vykdomų nuotoliniu būdu, pasiūla.
Nuotolinio mokymosi patirtis Europos aukštajame moksle sudaro sąlygas ir lankstesniam tarptautiniam mobilumui. Daugelis žino Erasmus+ programą ne tik kaip galimybę studijuoti arba atlikti praktiką užsienyje, bet ir pamatyti kitą kultūrą.
Tačiau dėl gana ilgo privalomo fizinio mobilumo laikotarpio šios europinės mobilumo programos privalumais negalėjo pasinaudoti tam tikros studijuojančiųjų grupės: dirbantys, šeimas ir mažamečius vaikus turintys studentai arba dėl kitų rimtų priežasčių savo šalį ilgam laikui negalintys palikti studijuojantieji.
Pateikiau siūlymą trumpinti privalomo fizinio mobilumo laikotarpį ir tarptautiniu mobilumu laikyti studento nuotolines studijas užsienio aukštojoje mokykloje arba praktiką užsienio įmonėje“, – siūlymą pristato dr. N. Zinkevičienė.
Apibendrindama diskusiją Europos komisarė pasiūlė ir ateities Europos aukštojo mokslo viziją, kurioje aukštosios mokyklos turės keturias savo veiklos misijas: studijos, tyrimai, inovacijos ir paslaugos visuomenei.
