Šiemet per priėmimą į aukštąsias mokyklas kai kurios aukštosios mokyklos nesilaikė susitarimo ir nusprendė netaikyti minimalaus balo reikalavimo stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų vietas. Tai sukėlė diskusijas viešojoje erdvėje: buvo skelbiami įspėjimai, kad nuolaidžiai žiūrint ir priimant studijuoti akademiškai nepasiruošusius abiturientus devalvuojama aukštojo mokslo kokybė. LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), įgyvendindama Mokslo ir studijų įstatymą, atnaujino ir pateikė derinti ministro įsakymo projektą, kuriuo reglamentuoja į aukštąsias mokyklas 2021 m. pretenduosiančių asmenų mokymosi rezultatų minimalius rodiklius.
VU nuotr.
ŠMSM neigiamai vertina, kad kai kurios aukštosios mokyklos netaiko minimalaus balo stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas, ir teigia, kad tokiu atveju į aukštąsias mokyklas patenka nevienodo pasirengimo mokyklų abiturientai. Vis dėlto įsakymo, kuriuo būtų galima bent iš dalies išspręsti susidariusią problemą, projekte ŠMSM toliau palieka nevienodus kriterijus studentams, stojantiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas, stojantiems į universitetus ir kolegijas. Pateiktiems pasiūlymams nepritariantis Vilniaus universitetas (VU) įspėja, kad toks balo diferencijavimas neišgelbės aukštojo mokslo nuo kokybės devalvavimo, ir atkreipia dėmesį į ydingą balo sandarą, nemotyvuojančią mokyklų absolventų kelti savo žinių lygį siekiant geresnio akademinio pasirengimo studijoms aukštojoje mokykloje.
Siūlymas neįgyvendina įstatyme numatyto tikslo
Ministro įsakymo projekte numatyta, kad stojantieji į valstybės finansuojamas vietas turi būti išlaikę lietuvių, matematikos ir anglų kalbos egzaminus, o jų rezultatų vidurkis būti ne žemesnis kaip 40 proc., jeigu asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne žemesnis kaip 25 proc., jeigu asmuo pretenduoja studijuoti kolegijoje. Be to, penkių brandos atestate geriausiai įvertintų dalykų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei 7, jei norima studijuoti universitete, ir 6, jei norima studijuoti kolegijoje. Tuo tarpu stojantiems į valstybės nefinansuojamas vietas keliami daug mažesni reikalavimai – išlaikyti bent vieną egzaminą (bet kokiu procentu).
„Nustatant minimalius rodiklius stojantiesiems, siekiama susitarimo, ką mes laikome pasirengusiu kokybiškoms studijoms aukštojoje mokykloje studentu. Dėl to minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas turi būti susiję su akademiniu pasirengimu, o ne su finansinėmis galimybėmis. Nesuprantama, kodėl reikalavimai stojant į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas įsakymo projekte yra skirtingi, jeigu į jas įstoję studentai studijuoja kartu. Vertėtų analizuoti mokinių mokyklos baigimo rezultatus ir diskutuoti, kokie minimalūs rodikliai nusako pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje“, – teigia VU studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad minimalių reikalavimų diferencijavimas pagal finansavimo pobūdį prieštarauja įstatymui, kuriame nurodyta, kad reikalavimai turi būti nustatyti atsižvelgiant į būtiną asmenų pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje. Vadinasi, dabartinės įsakymo projekto nuostatos prasilenkia su įstatyme numatytu tikslu ir prieštarauja lygiateisiškumo principui – galintiems sumokėti už savo studijas asmenims praktiškai netaikomi jokie akademiniai standartai.
Laipsnis suteikiamas toks pat, bet reikalavimai keliami skirtingi
Ministro įsakymo projekte numatyta taikyti skirtingus minimalius reikalavimus asmenims, kurie pretenduoja studijuoti universitetuose ir kolegijose. „Baigus pirmosios pakopos studijas tiek universitetuose, tiek kolegijose įgyjamas tas pats tarptautinės klasifikacijos ISCED 6 lygmens kvalifikacinis laipsnis, suteikiantis galimybę tęsti studijas aukštesnėje pakopoje. Tačiau kodėl minimalūs reikalavimai stojant į šias institucijas yra skirtingi – neargumentuojama. Tokie nelygiaverčiai reikalavimai užprogramuoja tolimesnį sistemingą dalies aukštojo mokslo institucijų studijų kokybės devalvavimą“, – tikina doc. dr. V. Jaskūnas.
Minimalaus balo sandara spraudžia į mokamo mokslo kampą
Atkreiptinas dėmesys, kad įsakymo projekte ir toliau siūloma, jog į minimalų balą būtų įskaičiuojamas mokymosi dalykų metinis vidurkis. Tai reiškia, kad asmuo, neatitinkantis ministro nustatytų minimalių rodiklių ir norintis pakartotinai stoti į aukštąją mokyklą, papildomai mokydamasis ir perlaikydamas valstybinius brandos egzaminus gali gauti geriausius įmanomus jų įvertinimus, tačiau vis tiek negalės pretenduoti į aukštųjų mokyklų bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu mokymosi dalykų metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis buvo žemesnis nei 7. Juk koreguoti savo mokymosi dalykų metinių įvertinimų, įrašomų brandos atestato priede, galimybės nėra.
„Dabartinis siūlymas neskatina vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų kelti savo žinių lygį ir koncentruotis į akademinį pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje. Nepakeitus įsakymo nuostatų, prastesnius įvertinimus turintys absolventai tiesiog bus spraudžiami į kampą „įsigyti“ galimybę studijuoti, nes dėti pastangų dar pasimokyti ir bandyti įstoti į valstybės finansuojamą vietą nebebus tikslinga – to padaryti, turint prastesnį vidurkį brandos atestate, bus tiesiog neįmanoma“, – tvirtina doc. dr. V. Jaskūnas.
Siūlo suvienodinti reikalavimus ir sudaryti galimybę balą pasigerinti ir baigus mokyklą
VU, įvertinęs įsakymo projektą, ministerijai pateiktoje išvadoje teigia, kad rodikliai stojantiesiems turi būti vienodi, nesvarbu, ar jie stoja į valstybės finansuojamą, ar į nefinansuojamą vietą, į universitetą ar į kolegiją, t. y. nediferencijuojant aukštojo mokslo institucijų pagal jų tipą, o pretenduojančių studijuoti asmenų pagal jų finansines galimybes ir pasirengimą mokėti už studijas. Taip pat VU rekomenduoja nustatyti tik tuos minimalius mokymosi rezultatų rodiklius, kuriuos siekiantis aukštojo mokslo asmuo galėtų pagerinti tam papildomai rengdamasis net ir po to, kai baigia mokyklą.
Paieška archyve
