Kiekvienas iš mūsų kasdien susiduriame su įvairiausiais elektronikos prietaisais, įrenginiais ar sistemomis: darbo vietoje, buityje, aptarnavimo sferoje, sveikatos priežiūros įstaigose, bankuose, transporto priemonėse ir net poilsio metu. Pamėginkite patys atrasti gyvenimo sferą, kurioje būtų apsieita be elektronikos inžinerijos pasiekimų, turbūt tai vargiai pavyktų.
Nepamainomas aukštųjų technologijų pagrindu sukurtų sistemų atėjimas į Lietuvą formuoja ir formuos naujas darbo vietas, rašoma pranešime spaudai. Todėl jau dabar galima konstatuoti mūsų šalyje elektronikos inžinerijos specialistų stygių.
Šią mintį antrina Valstybės sienos apsaugos tarnybos patarėjas Raimondas Miknevičius, įvardindamas didelį elektronikos inžinerijos specialistų poreikį ne tik verslo sektoriuje, bet ir valstybės tarnyboje. „Šiuolaikinė valstybės sienos apsauga neįsivaizduojama be taikomųjų inžinerinių sprendimų. Išmaniosios stebėjimo sistemos, ryšio technologijos, saugus duomenų perdavimas, programiniai įrankiai, tai visuma priemonių, padedančių pasieniečiams užtikrinti valstybės sienų saugumą ir jų kirtimo kontrolę.
Šių priemonių parinkimas, vertinimas ir priežiūra reikalauja techninio raštingumo, technologinių principų išmanymo ir svarbiausia – lakios inžinerinės vaizduotės. Todėl dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį, kad technologiškai pažangiai tarnybai inžinerinį išsilavinimą turintys specialistai yra ypač svarbūs ir reikalingi. Darbas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje motyvuotam jaunam žmogui leidžia įgyti praktinių kompetencijų, neįkainojamą patirtį ir tarptautinį pripažinimą. Tikiu, kad jaunoji elektronikos inžinierių karta atras savo pašaukimą technologijų kūryboje sferoje, kuri yra beribė “, – teigia jis.
Dėl susiklosčiusios situacijos elektronikos sektoriaus darbo rinkoje savo įžvalgomis sutiko pasidalinti Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakulteto Elektronikos katedros vedėjas doc. dr. Antoni Kozič. „Šiai temai atskleisti reikalingas nedidelis ekskursas. Bendraudamas su verslo atstovais pastebiu vieną paradoksą: įmonės skelbiasi linkusios ugdyti savo darbuotojus (investuoti į jų mokymus), kitą vertus lyg šiol išlieka tam tikras komplikuotumas lėšų skyrimui darbuotojų kvalifikaciniam tobulinimui. Ir tai visiškai suprantama, kadangi net „šviežiai“ diplomuotas specialistas privalo atitikti savo profesijai keliamus reikalavimus“, – sako doc. dr. A. Kazič.
Pasiteiravus, kokia jo nuomonė apie tai, kad universitetai Lietuvoje yra kritikuojami, doc. dr. A. Kazič sako, kad tai visa tai – dėl ydingos švietimo sistemos, kuri veikia iš inercijos, lyg šiol orientuodamasi tarsi į masinę gamybą, kuriai savaime suprantama, reikalingas standartizavimas.
„Gal tai pasirodys per daug stiprus tapatinimas, tačiau pirmosios pramonės revoliucijos šešėlis iki dabar juntamas ne tik bendrojo lavinimo mokyklų, bet ir universitetų taikomuose ugdymo principuose. Šiandien gamybos sprendimai privalo būti unikalūs, juose skleidžiasi kūrybiškumas, ieškomi ir atrandami išmanūs inžineriniai sprendimai.
Verta paminėti, kad atlikta elektronikos sektoriaus analizė Lietuvoje parodė, kad Elektronikos inžinerijos darbo rinka ženkliai plečiasi ir įmonėms nuolatos reikalingi energingi, kompetentingi ir perspektyvūs inžinerijos specialistai“, – sako pašnekovas.