Skelbiama, kad Prancūzijos fizikų komandai galiausiai pavyko suprasti, kaip vandenilį paversti į kietą būseną.
Fizikas Eugene‘as Paul‘as Winger‘is prieš daugiau, kaip 80 metų prognozavo, kad vandenilis, labiausiai Visatoje paplitęs elementas, gali virsti kietuoju metalu ir elektros laidininku, esant tinkamai temperatūrai bei slėgiui.
Mokslininkai praleido dešimtmečius, siekdami pagaminti tą „metalinį vandenilį“ ir panašu, jog jiems pavyko.
Asociatyvi nuotr.
Remiantis kol kas dar neišspausdinto tyrimo autorių straipsnio rezultatais, vandenilis perėjo į kietą būseną, kai buvo paveiktas 80 laipsnių temperatūros virš absoliutaus nulio ir 425 mlrd. paskalių slėgio. Tai yra beveik 4,2 mln. kartus didesnis, nei Žemės atmosferos slėgis.
Mokslininkai teigia, kad jiems pavyko taip suspausti vandenilio dujas, kad dėka kvantinių efektų dabar per tokį vandenilį gali elektronai tekėti taip, kaip jie juda per metalą.
Toks atradimas yra įdomus dėl keleto priežasčių. Pirmiausiai, žinoma, dėl to, kad apskritai egzistuoja tokia medžiaga. Antras dalykas, kad metalinis vandenilis gali perduoti elektros energiją ir būti netgi superlaidininku kambario temperatūroje. O tai yra vienas labiausiai trokštamų fizikų tikslų, kurio įgyvendinimas leistų iš pagrindų pakeisti elektroniką.
Be to, tikėtina, jog tokių planetų, kaip Jupiterio šerdį sudaro metalinis vandenilis, ir tokios medžiagos sukūrimas čia, Žemėje, leistų tiesiog laboratorinėmis sąlygomis tyrinėti ir dar daugiau sužinoti apie tokias planetas.
Su šiuo tyrimu nesusiję fizikai „Gizmodo“ teigė, kad tai visiškai naujas eksperimentas ir jo rezultatai kol kas nėra oficialiai peržiūrėti ir priimti spausdinti akademiniame žurnale. Tačiau pripažįstama, kad šie rezultatai yra patikimesni, palyginus su ankstesniais tyrėjų komandų padarytais tyrimais ir pareiškimais, kad jiems pavyko sukurti metalinį vandenilį.
„Manau, kad tai Nobelio premijos vertas atradimas, – teigė „Argonne National Laboratory“ fizikas Maddury‘is Somayazulu‘as. – Tai pats tyriausias ir išsamiausias tyrimas su vandeniliu.“