Vyriausybės posėdyje šiandien pritarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems – pretenduojantiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas. Tokia nuostata įsigaliotų Seimui priėmus Vyriausybės teikimą keisti Mokslo ir studijų įstatymą.
„Priėmimo kriterijų suvienodinimas keltų visiems stojantiesiems tuos pačius kokybinius reikalavimus nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio. Tai būtų akademiškai ir socialiai teisingas žingsnis, sudarantis geresnes sąlygas kokybiškam darbui tiek studentams, tiek dėstytojams “, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas pabrėžia, kad labai svarbu, jog studijuoti ateitų studijoms pasiruošę studentai.
„Tinkamai pasirengę ir gerus rezultatus demonstruojantys studentai yra viena kertinių studijų kokybės sąlygų, o minimalieji reikalavimai neturėtų skirtis vien dėl stojančiųjų galimybių mokėti už savo studijas. Be to, aukštą pridėtinę vertę kuriantys studentai yra mūsų valstybės interesas, tad tokį sprendimą vertiname kaip logišką ir sveikintiną“, – sako prof. A. Žukauskas.
Lietuvos kolegijų direktorių asociacijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas taip pat akcentuoja vienodas sąlygas visiems stojantiesiems. „Visi – tiek studijuojantieji valstybės lėšomis, tiek mokantieji už studijas – mokosi tose pačiose auditorijose ir gauna vienodus diplomus. Absoliuti dauguma kolegijų ir dabar taiko vienodus priėmimo kriterijus visiems stojantiesiems, patekimo į aukštąjį mokslą galimybė turi priklausyti studento pasirengimo sėkmingai studijuoti, o ne nuo pasirinkto studijų finansavimo pobūdžio“, – pabrėžia N. Varnas.
Šiuo metu stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas taikomi nevienodi stojimo reikalavimai. Pretenduojantiems gauti valstybės finansavimą jie kur kas aukštesni – jie turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus. O norintiems mokėti už studijas savo lėšomis pakanka tik vieno valstybinio brandos egzamino.
Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, visi 2021 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų būti išlaikę 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirenkamą. Stojantiesiems į menų studijas būtų padaryta išimtis – jiems nereikėtų laikyti matematikos egzamino.
Stojant į universitetus brandos egzaminų ir atestato metinių įvertinimų vidurkiai turėtų būti ne žemesni nei pagrindinis vidurinio ugdymo programos dalykų pasiekimų įvertinimų lygis, stojant į kolegijas – ne žemesni nei patenkinamas vidurinio ugdymo programos dalykų pasiekimų įvertinimų lygis. Šie lygiai bus nustatyti Švietimo įstatyme.
Seimui priėmus šiuos Vyriausybės siūlomus Mokslo ir studijų įstatymo keitimus, suvienodinti reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas būtų taikomi nuo 2021 m.