Lietuvos mokslininkai bei studentai ir toliau galės naudotis viena populiariausių mokslinės informacijos duomenų baze pasaulyje. Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pratęsus prenumeratą, penki Lietuvos universitetai ir Lietuvos mokslų akademijos biblioteka galės naudotis prieiga prie mokslinių publikacijų duomenų bazės mažiausiai iki 2007 m. lapkričio mėnesio.
Ankstesniais metais, nuo 2004-ųjų, prieiga prie naujausios mokslinės informacijos ir specializuotų leidinių buvo užtikrinta Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui finansavus Kauno technologijos universiteto parengtą mokslinių tyrimų programą. Programa vadinosi „Lietuvos mokslo ir studijų informacijos poreikių tenkinimas mokslinių tyrimų plėtrai pritaikant visatekstes duomenų bazes“. Jai fondas yra skyręs 889 tūkst. Lt. Šiemet prenumeratos pratęsimas ŠMM kainavo 340 tūkst. Lt.
„Užbaigę mokslinę programą, netekome finansavimo, todėl šimtai Lietuvos mokslininkų galėjo likti be žinių šaltinio“, - sakė Pranas Žiliukas, Kauno technologijos universiteto docentas. Pasak jo, šimtaprocentinė prieiga prie pasaulinių mokslinių publikacijų leidžia Lietuvos mokslininkams susipažinti su užsienio šalių mokslininkų tyrimais, naujausiais jų pasiekimais. Tai, anot P. Žiliuko, taupo laiką neišradinėjant jau išrastų dviračių ir leidžia lietuviams vykdyti pasaulinius reikalavimus atitinkančius tyrimus.
Duomenų bazės valdytojas yra Elektros ir elektronikos inžinierių institutas (Institute of Electrical and Electronics Engineers), kurio pagrindinė būstinė yra Niudžersyje (JAV). Šio instituto valdoma duomenų bazė yra pagrindinis informacijos šaltinis viso pasaulio mokslininkams, atliekantiems tyrimus fizikos, elektrotechnikos ir elektronikos, kompiuterių srityse.
Duomenų bazės vartotojai turi galimybę atsisiųsti pilnus mokslinių žurnalų straipsnius, konferencijų pranešimus ir kitus dokumentus, kurių yra sukaupta daugiau nei 1,2 mln.
Tarp Lietuvos mokslininkų ši duomenų bazė 2006 m. buvo populiariausia Kauno technologijos universitete, kur kas mėnesį buvo atsisiunčiama vidutiniškai apie 1.500 mokslinių šaltinių. Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto vartotojai kas mėnesį atsisiųsdavo atitinkamai 820 ir 730 duomenų bazės dokumentų.
Šių aukštųjų mokyklų mokslininkai kartu su Klaipėdos, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos vartotojais per 2006 m. atsisiuntė apie 47 tūkst. mokslinių dokumentų. Pasiekti duomenų bazę per vidinį mokslo įstaigos kompiuterių tinklą gali tiek mokslo darbuotojai, tiek studentai.
P. Žiliukas tokį lietuvių domėjimąsi užsienio mokslininkų darbais aiškina sparčiai didėjančiais pasauliniais reikalavimais technologijos mokslo darbų kokybei. „Naujausi pirminiai šaltiniai yra neišvengiami nė viename mokslinės veiklos etape: projektuojant, planuojant, modeliuojant, sprendžiant sudėtingas situacijas ar valdant procesus“, - sakė P. Žiliukas.