Sausio 23 d. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) surengė spaudos konferenciją, skirtą pristatyti tyrimo „Akademinio sąžiningumo indeksas 2017“ rezultatus. Tyrimas atskleidė, kad atsiskaitymai tampa sąžiningesni, tačiau kitų akademinio nesąžiningumo formų paplitimas beveik nekinta, lyginant su 2013–2015 m. rezultatais.
Tyrimu „Akademinio sąžiningumo indeksas” siekiama įvertinti akademinio nesąžiningumo paplitimą Lietuvos aukštosiose mokyklose bei įvertinti sąžiningumo pokytį. Taip pat sužinoti, kas, tyrime dalyvavusių studentų nuomone, lemia nesąžiningą elgesį bei kokios priemonės jam efektyviausiai užkirstų kelią. Lietuvos studentų sąjunga tyrimą inicijavo jau trečiąjį kartą (pirmasis – 2013 m. antrasis – 2015 m., trečiasis – 2017 m.).
Pristatymo metu sociologas Martynas Kriaučiūnas teigė, jog tarp 2013 ir 2015 metų buvo matyti teigiami pokyčiai, tačiau per 2015–2017 metus pokyčiai sulėtėjo, dažnu atveju neperlipa paklaidos ribos. Tyrimas atskleidė, jog tarp kolegijų studentų akademinis nesąžiningumas paplitęs labiau nei tarp universitetų studentų.
Ryškiausi ir ženkliai apčiuopiami pokyčiai matomi vertinant sąžiningumą atsiskaitymų metu. 2013 m. daugiau nei pusė (54 %) studentų buvo įsitikinę, kad jų fakultete paplitęs ar greičiau paplitęs paruoštukių naudojimas. 2015 m. tokių buvo 44 %, o 2017 m. – 39 %.
Taigi, atsiskaitymai tampa sąžiningesni. Tačiau kitų akademinio nesąžiningumo formų paplitimas beveik nekito. Teigiami pokyčiai matyti tose srityse, kuriuose paprasčiau užtikrinti sąžiningumą išorinėmis priemonėmis.
Nesąžiningų veikų paplitimas priklauso ir nuo studijų srities (vertinti tik universitetai). Taigi, studijų specifika lemia, kokiais būdais studentai gali sukčiauti. Tyrimas atskleidė, jog dažniausiai plagijuoja technologijos mokslų studentai. Net 24 % studentų teigia, kad paplitęs kitų asmenų darbo ar jo ištraukos panaudojimas nenurodant autoriaus (2013 m. šis skaičius buvo net 31 %). Tarp likusių studijų sričių šis skaičius svyruoja tarp 12–14 %.
Tyrimas atskleidė, kad akademinio nesąžiningumo paplitimas priklauso ir nuo studentų motyvacijos. Studentai, kurių aplinkoje rečiau sukčiaujama, yra labiau patenkinti savo studijomis. Tai parodo, kad akademinis sąžiningumas yra glaudžiai susijęs su studijų kokybe. Nerimą kelia, kad tyrimas rodo, jog studentų pasitenkinimas studijomis mažėja.
Nors tyrimas atskleidė, kad viešų atsiskaitymų metu studentai sukčiauja mažiau, MRU Akademinės etikos centro vadovė Loreta Tauginienė sakė taip nemananti, nes studentai yra be galo kūrybingi ir jie randa būdų sukčiauti, o dėstytojams darosi vis sunkiau tai pastebėti.
Paklaustas apie šiuo metu aukštosiose mokyklose galiojančias nuobaudas už akademinį nesąžiningumą, LSS prezidentas Eigirdas paminėjo, kad jo nuomone, Lietuvoje per daug dėmesio yra skiriama bausmėms, o ne prevencijai.
„Problema susijusi su akademiniu sąžiningumu yra ta, jog aukštosios mokyklos pirmiausia yra linkusios studentus gąsdinti gresiančiomis nuobaudomis už akademinį nesąžiningumą, kai tuo tarpu, pirminis tikslas turėtų būti skatinti puoselėti akademinio sąžiningumo vertybę. Tik akademiškai sąžininga bendruomenė gali atnešti pačius geriausius studijų bei mokslo rezultatus“, – apie sąžiningumą kalbėjo LSS prezidentas Eigirdas.
