LR Ministrui pirmininkui p. Gediminui Kirkilui,
LR Švietimo ir mokslo ministrei p. Romai Žakaitienei,
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrei p. Vilijai Blinkevičiūtei,
Lietuvos universitetų rektorių konferencijai,
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijai
VIEŠAS LAIŠKAS
Gerbiami Lietuvos valstybės lyderiai, aukštųjų mokyklų vadovai,
kreipiamės į Jus, norėdami pasidalinti mintimis apie dabartinę aukštojo mokslo situaciją studentų, turinčių negalią, akimis. Manome, kad dar reikia daug nuveikti, jog šalies aukštajame moksle būtų įgyvendinti vieni pagrindinių demokratinės visuomenės principų – atvirumas įvairovei ir lygios galimybės. Žinome, kad Jūs iš tiesų esate drąsūs ir ambicingi piliečiai, todėl galvojame, kad atėjo tinkamas laikas įveikti naujus iššūkius.
Integruotas vidurinis išsilavinimas tampa visiems įprastu reiškiniu, tačiau žmonėms, turintiems negalias, teisės aktų garantuotos lygios galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą dar tik pradedamos įgyvendinti. Nepaisant to, kasmet vis daugiau jaunų žmonių, turinčių negalią, renkasi studijas aukštosiose mokyklose. Stodamas į aukštąją dažnas viliasi, kad įdirbis bendrojo lavinimo mokykloje nenueis per niek, kad siekis studijuoti, įgyti išsilavinimą ir tapti aktyviu, visuomenei naudingu piliečiu taps realybe. Deja, vis dar tenka nusivilti – aukštojoje mokykloje prie pat paradinio įėjimo gali būti primenama negalia, nes daug kur nėra galimybės patekti vidun, paskaitose nėra būdų tinkamai įsisavinti dėstomą medžiagą, jau nekalbant apie archajišką dalies dėstytojų požiūrį: „Tavo negalia – Tavo ir bėdos“.
Tokioje aplinkoje vien dėl savo specialių poreikių jauni, gabūs ir perspektyvūs žmonės netenka ne tik visuotinai pripažįstamos teisės į išsilavinimą. Susidūręs su barjerais aukštajame moksle (nepalankiomis nuostatomis, aplinkos nepritaikymu ir pan.) asmuo, turintis negalią, yra priverstas priimti nuolankaus, prašančiojo, galų gale neįgalinčiojo socialinį vaidmenį. Taip visuomenės akyse formuojamas neįgaliųjų kaip nelygiateisių ir nepilnaverčių visuomenės (bendruomenės) narių vaizdinys, o patys asmenys, turinys negalią, taip pat patiki pasyvaus, nesavarankiško, netekusio orumo ir nusižeminusio neįgaliojo pozicija.
Vargu, ar tokia situacija suderinama su atviros ir modernios visuomenės, kartu ir aukštosios mokyklos idealu, kurio, kaip suprantame, mes visi siekiame. Ši situacija atgraso ne tik perspektyvius mūsų valstybės jaunuolius, bet ir užveria duris bet kokiems aukštųjų mokyklų santykiams su kitų valstybių studentais, turinčiais negalią, kuria uždaros ir nehumaniškos aukštojo mokslo sistemos įspūdį.
Atsižvelgdami į tai, kviečiame keisti vyraujančius stereotipus ir savuoju pavyzdžiu demonstruoti pozityvų šių laikų žmogaus, turinčio negalią, vertinimą.
Tyrimais įrodyta, kad neįgaliųjų studijų sėkmė leidžia keisti aplinkinių nuostatas, didinti toleranciją socialinei įvairovei. Todėl raginame Jus sudaryti sąlygas, kurios padėtų žmonėms, turintiems negalią, efektyviau ir aktyviau dalyvauti akademinės bendruomenės gyvenime bei studijų procese, kartu leistų jiems pasijausti pilnaverčiais, savarankiškais, aktyviais, atsakingais už save ir kitus akademinės bendruomenės nariais.
Siūlome į sprendimų priėmimo procesą aukštosiose mokyklose įtraukti ir pačius studentus, turinčius negalią, ar jų lyderius, steigti interesų atstovavimo grupes (komitetus, tarybas), kuriose dalyvautų visi studijų proceso dalyviai. Aukštosios mokyklos strateginiuose ir teisiniuose aktuose reikėtų numatyti lygių galimybių prioritetus, veiklos planus ir vidines administracinės paramos neįgaliesiems procedūras.
Aukštosiose mokyklose siūlome steigti lygių galimybių ar neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybę, ieškoti vidinių ir išorinių finansinių išteklių, reikalingų studentų, turinčių negalią, sėkmingų studijų ir dalyvavimo akademinėje bendruomenėje priemonėms įgyvendinti.
Kviečiame Jus, gerbiami valstybės lyderiai, aukštųjų mokyklų vadovai, drąsiai paremti esančias ir kurti naujas iniciatyvas, kad studijos aukštosiose mokyklose Lietuvoje būtų lygiai prieinamos visiems pagal kiekvieno sugebėjimus. Raginame ryžtingai veikti, kad akademinė aplinka Lietuvoje taptų erdve kurti nepaisant skirtybių tarp žmonių, kad žmonių, turinčių negalę išsilavinimas būtų ne privilegija, bet teisė!
Tikime, kad įgyvendinant studentams, turintiems negalių, palankius pokyčius galima didelė aukštojo mokslo kokybės plėtra, naudinga ne tik patiems neįgaliesiems, bet ir visai akademinei bendruomenei.
Pasirašo, Studentų su negalia iniciatyvinė grupė
1. Eglė Sabaitytė, Šiaulių universiteto socialines pedagogikos studentė;2. Paulius Kalvelis, Šiaulių universiteto taikomosios kūno kultūros magistrantas;
3. Regimantas Mačiulskis, Šiaulių universiteto informatikos studentas;
4. Raimeda Bučinskytė, Šiaulių universiteto rusų filologijos studentė;
5. Marius Ivanauskas, Šiaulių universiteto taikomosios kūno kultūros magistrantas;
6. Galina Kriščiūnienė, Šiaulių universiteto socialinės pedagogikos magistrantė;
7. Marius Daugėla, Šiaulių universiteto edukologijos doktorantas;
8. Rūta Kupčinskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos-psichologijos studentė;
9. Laura Alčiauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos-psichologijos studentė;
10. Rytis Svinkūnas, Kauno technologijos universiteto informatikos studentas;
11. Raigedas Radišauskas, Kauno technologijos universiteto programų sistemų inžinerijos magistrantas;
12. Vytenis Darulis, Kauno technologijos universiteto informatikos studentas;
13. Mindaugas Mileris, Utenos kolegijos socialinio darbo studentas;
14. Vytis Vyskupaitis Vilniaus universiteto fizikos fakulteto studentas;
15. Robertas Šimonis Vilniaus universiteto filosofijos studentas.