Aukštųjų mokyklų tinklo optimizaciją Lietuvai rekomenduoja tiek vietiniai, tiek užsienio ekspertai. Vis dėlto Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga aukštųjų mokyklų optimizacijos nepalaiko. Partijos programoje teigiama, jog geriausias būdas spęsti absolventų įsidarbinamumo ir lankstaus reagavimo į darbo rinkos pokyčius problemas yra aukštojo mokslo sistemos harmonizavimas, aukštųjų mokyklų vaidmenų gryninimas ir realus studijų programose įvardintų absolventų kompetencijų pasiekimas.
Lietuvos studentų sąjungos atstovų teigimu, tokia nuostata yra teigiama tik vienu aspektu – nebus atleidžiami aukštųjų mokyklų darbuotojai. „Kokybiškas aukštasis mokslas turi tenkinti tris sąlygas: pirma, gabūs studijuojantys asmenys, antra, kompetentingi dėstytojai ir mokslininkai ir trečia, kokybiška programų vadyba ir jos palaikymui reikalingi finansai. Vis dėlto aukštojo mokslo tinklas toks platus, jog Lietuvai neužtenka ekonominių išgalių kokybiškam tokios sistemos palaikymui. Turime liautis investavę į aukštąsias mokyklas, kurios didžiąją dalį savo lėšų skiria nebenaudojamų pastatų išlaikymui, neišgalėdamos investuoti nei į studentų, nei į dėstytojų ar mokslininkų sąlygų gerinimą ir studijų kokybę“, – sako Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
Anot studentų atstovo, žaliųjų ir valstiečių sąjungos siūloma harmonizacija ir vaidmenų gryninimas įmanomas tik pasirašant itin detales sutartis tarp valstybės ir aukštųjų mokyklų, tačiau taip būtų mažinama aukštųjų mokyklų autonomija ir mokymosi procesas būtų orientuojamas į valstybės, o ne studento, poreikius.
Likusios partijos aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacijai pritaria, vis dėlto skiriasi priemonės, kuriomis ketinama ją įgyvendinti. Remti ir finansiškai skatinti aukštųjų mokyklų jungimąsi pasirengę konservatoriai ir liberalai. Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partija jungimąsi palieka pačių aukštųjų mokyklų iniciatyvai.
„Manome, kad aukštųjų mokyklų jungimasis turi būti skatinamas ir remiamas valstybės, kitaip jis bus lėtas ir neatnešantis norimų rezultatų. Aukštosios mokyklos tiesiog merdės, kol į jas nebestos nei vienas studentas ir nebebus iš ko mokėti algų dėstytojams. Tokia baigtis tikrai nebus maloni niekam. Vis dėlto pinigų duoti vien už susijungimą nebūtų protinga. Susijungimas turi vesti apčiuopiamų tikslų link“, – teigia P. Baltokas.
Konservatoriai ir socialdemokratai pagrindiniu aukštųjų mokyklų konsolidacijos tikslu įvardina tarptautinį aukštųjų mokyklų konkurencingumą. Tačiau studentų atstovai pastebi, jog aukštesnė vieta tarptautinių reitingų lentelėse yra tik galimybė gerinti Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdį. Studentų sąjungos teigimu, tikslu turėtų būti tarptautinio universiteto sukūrimas, kuris galėtų pritraukti užsienio šalių piliečius studijuoti Lietuvoje. „Turime sukurti ne reitingų lentelėse aukštesnes vietas užimančią, bet užsieniečiams patrauklią studijų kokybę, turime pritraukti dėstytojus, verslo investicijas iš užsienio, nes tik taip, mažėjant vietinių studentų skaičiui, galime sudaryti prielaidas galimybei aukštosioms mokykloms pačioms save išlaikyti, tai laikyčiau tikrąja ir ateityje galinčia atsipirkti investicija į aukštąjį mokslą“, – sako P. Baltokas.
Studentų sąjungos atstovai teigiamai vertina ir socialdemokratų deklaruojamą siekį stambinti studijų programas ir siekti didesnio jų tarpdiscipliniškumo. Anot studentų atstovų, studijų programų stambinimas gali būti pozityvia prielaida siekiant labiau į studentų poreikius orientuotam studijų procesui kurti, tačiau tai įmanoma, jei studijų programos nebus pernelyg reglamentuotos ir studentui bus sudaroma daugiau galimybių pačiam rinktis didesnę dalį dalykų, kuriuos nori studijuoti.
