Tarptautinio tyrimo duomenimis, Lietuvoje moksleivių matematinio raštingumo situacija iš prastėjančios tik perėjo į stabilią, gamtamokslinio raštingumo įgūdžiai taip pat reikšmingai negerėja. Tuo metu skaitymo gebėjimai Lietuvoje ypač kelia nerimą – šioje srityje Lietuvoje aukščiausius rezultatus pasiekia vos 3,3 proc. moksleivių, kai kitose tirtose pasaulio šalyse vidurkis sudaro 8,4 proc.
Apie naujausią Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos kas trejus metus vykdomą tarptautinį penkiolikmečių tyrimą praneša VšĮ „Vaiko talentas“. Šis tyrimas padeda įvertinti bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių sukauptas žinias ir išvystytus gebėjimus. Psichologijos mokslų atstovai teigia, jog iš esmės situaciją pakeistų naujas požiūris, kuris Vakarų Europoje jau yra gana paplitęs – užuot vaikus spaudžiant daugiau mokytis, reikėtų pažiūrėti į problemą iš esmės ir padėti jiems išmokti mokytis.
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)
VšĮ „Vaiko talentas“ programų vadovė, psichologijos mokslų daktarė Aida Šimelionienė, remdamasi žydų mokslininko R. Feuersteino metodu, atlieka vaikų gebėjimo mokytis vertinimus ir padeda įveikti jiems kylančius mokymosi sunkumus bei didinti jų mokymosi potencialą. Ji teigia, jog tėvai dažniausiai kreipiasi pagalbos, nes susiduria su vaikų noro mokytis trūkumu. Vaikai nenori ar nemėgsta skaityti, nežino, kaip elgtis, susidūrus su mokymosi sunkumais ar neaiškumais, galiausiai – neturi kantrybės gilintis, suprasti ir įsiminti pateikiamą medžiagą. Geresnių rezultatų moksleiviams siekti taip pat kliudo planavimo įgūdžių, ypač dėmesio koncentracijos trūkumas.
„Vystantis technologijoms ir joms vis labiau besiskverbiant į mūsų kasdienę veiklą, šiuolaikiniams vaikams tenka apdoroti labai daug informacijos, todėl nenuostabu, kad ir patys vaikai linkę skubėti, siekia greitų rezultatų, būna mažiau kantrūs ir sunkiau koncentruoja dėmesį, jeigu kažkas vyksta lėčiau nei jie norėtų. Tai tampa priežastimi, kodėl į klausimą atsakinėti skubama jo net neišklausius, o užduotį imama spręsti jos nesuplanavus iš anksto, neapgalvojus, kokiu keliu ją būtų spręsti geriausia. Visa tai neabejotinai atsiliepia pasiekimams“, – teigia dr. A. Šimelionienė. Ji priduria, kad šie bruožai būdingi naujajai kartai, tačiau tai nereiškia, kad naujoji karta yra kažkuo prastesnė ar mažiau gabi, ji tiesiog kitokia, turinti kitų vertybių bei kitokius išlavintus gebėjimus, todėl mums reikia suprasti bei sugebėti ugdymą priderinti prie jos poreikių.
„Kai kalbame apie geresnių rezultatų siekimą, dažnai įsivaizduojame, kad mokslams reikia skirti daugiau laiko, pastangų ir pan. Tačiau tikslingiausia žiūrėti į problemas nuo šaknų – ne reikalauti gerų rezultatų ilgiau sėdint prie uždavinių, o išmokyti vaiką mokytis, kad jis tuos uždavinius spręstų su susidomėjimu ir efektyviai. Remiantis R. Feuersteino metodu, jeigu tokie kognityviniai įgūdžiai kaip akies–rankos koordinacija, orientacija erdvėje ir laike, gebėjimas įvardinti, apibūdinti, klasifikuoti, kategorizuoti ir t. t. nėra tinkamai išlavinti, vaikui sunkiau seksis spręsti matematinius uždavinius, mokytis naujos užsienio kalbos ar netgi skaityti. Tam tikri įgūdžiai tarnauja kaip pamatai mokymuisi, todėl geresnių rezultatų siekti reikėtų pradėtų nuo jų lavinimo“, – pataria dr. A. Šimelionienė.
Pasak dr. A. Šimelionienės, daugelis Europos šalių turi specialias gebėjimo mokytis ugdymo programas, o mokiniai – atskirų pamokų metu mokomi, kaip reikia mokytis. Lietuvoje tokie mokymai pradedami įgyvendinti kaip užklasinės veiklos būreliai ar užsiėmimai. „Norint ugdyti mokinių gebėjimą susikaupti, planuoti, numatyti ar įsiminti, galima naudoti net ir tokius paprastus pratimus kaip taškelių jungimas, iliustracijų palyginimas ar objektų skirstymas pagal kategorijas. Šie iš pažiūros lengvi pratimai moko mąstymo ir mokymosi strategijų, lavina loginį mąstymą, taip pat moko vaikus efektyviai mokytis. Tokių užduočių tikslas – išmokyti vaikus užduotis atlikti organizuotai, planuojant savo veiksmus ir stengiantis numatyti jų pasekmes rezultatui“, – pasakoja dr. A. Šimelionienė. Tiesa, remiantis visame pasaulyje plačiai taikomu R. Feuersteino metodu, mokymosi mokytis procesas, atliekant įvairias užduotis, apima ne tik kognityvinių įgūdžių, planavimo lavinimą, koncentracijos didinimą, bet ir atminties stiprinimą, gebėjimą tinkamai reaguoti ir nepasiduoti, susidūrus su mokymosi sunkumais ir t. t.
Komentuodama vaikų motyvacijos mokytis trūkumą psichologė atkreipė dėmesį, kad vaikams, kaip ir suaugusiems, tam tikri dalykai tampa neįdomūs tuomet, kai jie nėra aiškūs ir suprantami. Vaikai taip pat turi suvokti mokymosi vertę, kaip jie įgytas žinias galės naudingai pritaikyti. Pavyzdžiui, jeigu mokoma atskirti kairę ranką nuo dešinės, galima paaiškinti, kad išmokęs vaikas žinos kuria ranka laikyti peilį, kuria šakutę, kuria puse važiuoja automobiliai arba kurioje sąsiuvinio pusėje reikia pradėti rašyti ir pan.
