Vyresniųjų klausių mokiniai be įprastų dalykų išplėstiniu kursu galės mokytis verslo ir vadybos, grafinio dizaino, kompiuterinių muzikos technologijų, rinktis integruotas kino ir video meno, viešbučių ir mitybos programas. Vidurinėje mokykloje įsisavintus technologinio ir meninio profilio dalykus užskaitys ir profesinės mokyklos.
Ateityje taip pat numatoma parengti, išbandyti ir organizuoti technologijų brandos egzaminą.
Kad vieni žmonės informaciją greičiau įsisavina skaitydami, rašydami, klausydami pasakojimų, o kiti – eksperimentuodami praktiškai pripažinta seniai. Nepaisant to, švietimas ilgą laiką buvo orientuotas į akademinių polinkių vaikus. Nesugebantys vienoje vietoje nusėdėti ir teoriškai mokytis mokiniai dėl to prarasdavo motyvaciją, kai kurie iš viso mesdavo mokyklą.
Prieš metus 26 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose į praktinę veiklą ar menus linkusiems mokiniams pasiūlytos eksperimentinės, jų poreikiams pritaikytos ugdymo programos.
Išbandyti alternatyvius mokymo būdus panoro 13 savivaldybių. Iš kiekvienos atrinkus po dvi mokyklas, iki 2008-ųjų užsibrėžta sukurti ir valstybiniu mastu išbandyti 14–19 metų mokinių mokymosi krypties pasirinkimo modelį, parengti mokomųjų dalykų programas su technologinio ir meninio ugdymo elementais, integruotas menų ir technologijų programas bei išplėsti jų pasiūlą.
Vietoje vieno meninio ugdymo dalyko (dailės, muzikos, dramos, choreografijos arba šiuolaikinių komunikatyvinių mokslų) rinktis profesinio mokymo dalykus mokiniai galės nuo 2007 metų rudens.
Daugiau technologinių programų mokyklose turėtų atsirasti po metų.
