Darbdaviai pasigenda studijas baigusių jaunuolių gebėjimo priimti sprendimus (84 proc.), analitinių įgūdžių (77 proc.) ir kūrybiškumo (59 proc.). Tokie duomenys pateikiami Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2014 m. atliktame tyrime.
Nors verslas pageidauja kūrybingų darbuotojų, šis bruožas užgniaužiamas dar vaikystėje. Tradicinė švietimo sistema dažnai pamiršta apie kūrybiškų darbuotojų paklausą. Tai ne tik Lietuvos problema – JAV mokslininko psichologo Elliso Paulo Torrance’o tyrimai atskleidė, kad kartu su intelekto koeficientu augę kūrybiškumo rodikliai nuo 1990 m. ėmė staigiai kristi. Ryškiausias skirtumas pastebimas lyginant darželinukus ir šeštaklasius.
Vadovų mokymų organizatoriaus Ugniaus Savicko teigimu, daugelis aukštųjų mokyklų reabilituoja kūrybiškumą praradusius moksleivius, prieš šiems žengiant į darbo rinką, kur pripratusių prie mokyklos šiltnamio sąlygų laukia didelis išbandymas: „Šiandien švietimo sistema sugrius, jei nesugebės prisitaikyti, ir paskatins atsirasti alternatyvių įstaigų.“ Netradicinės mokyklos steigiamos jau dabar. Šį rudenį pirmuosius moksleivius priėmusios demokratinės mokyklos vadovas Nerijus Buivydas tikino, kad joje didžiulis dėmesys bus teikiamas kūrybiškumui ugdyti.
Formaliojo, neformaliojo ir savaiminio ugdymo integraciją nuo rugsėjo taikysiančios skandinaviškos švietimo tradicijos mokyklos Šiaurės licėjaus vadovės Jovitos Starkutės teigimu, visuomenėje vyrauja požiūris, kad kūrybiškumas – įgimta savybė: „Dauguma vaikų turi kūrybinių gebėjimų, tačiau neugdomas kūrybiškumas silpnėja ir nyksta. Taigi nuo vaikystės kūrybinius gebėjimus tobulinęs asmuo galės greičiau pasiekti rezultatų nei tas, kuris galbūt visai jiems neskyrė dėmesio.“ Pasak J. Starkutės, nors žinių pamatas – svarbus, turi būti integruotas ir kūrybiškumas, inovatyvumas, laisvumas. Būtent šios savybės reikšmingos konkurencinėje įmonių kovoje, ieškant neįprastų, inovatyvių problemų sprendimo būdų. Mokytojų mokyklos įkūrėjas Rygaudas Guogis į kūrybiškumo ugdymo trūkumą mokyklose žvelgia kitaip – mokytojai ne visada turi erdvės būti kūrybingi. Vienas būdų skatinti moksleivių kūrybiškumą – į mokyklas pritraukti jaunų ir įvairios gyvenimo patirties turinčių pedagogų.
N. Buivydas įsitikinęs, kad nekreipti dėmesio į kūrybiškumą patogiau daugeliui suaugusiųjų: „Tradicinis lyginamasis moksleivių vertinimas pagal jų rezultatus, bet ne tų rezultatų išraišką, yra pigesnis. Šiam procesui reikia mažiau mokytojų ir laiko.“
Nors kūrybiškumas – sunkiai įvertinamas gebėjimas, yra būdų jį išmatuoti. Šiaurės licėjuje bus vertinami tarpiniai pasiekimai ir kiekvieno mokinio mąstymas, įgūdžiai, kompetencijos, požiūriai, vertybinės nuostatos. Pagal tai bus nustatoma mokymosi pažanga, siekiama išvengti konkurencijos ir didinama motyvacija mokytis. Demokratinė mokykla numato panašią vertinimo sistemą – vaikas bus lyginamas ne su kitais, bet su savimi.
Kitas metodas, kurį pritaikius būtų galima įvertinti ne tik moksleivių faktines žinias, bet ir kūrybiškumą bei kompetenciją, galėtų būti kaupiamoji vertinimo sistema. Tai padėtų nustatyti moksleivio brandą pagal jo veiklos istoriją, o ne vienkartinį visų žinių patikrinimą. Vadovaudamasi panašiu principu, nuo 2017 m. Švietimo ir mokslo ministerija įveda brandos darbo programą.
Barjerai kūrybiškumui
Įmonių vadovai jau kelia gebėjimo dirbti komandoje, laisvai mąstyti, dėstyti mintis, savarankiškumo, plataus požiūrio reikalavimus. Vien proto nebeužtenka, būtina gebėti nestandartiškai pažvelgti į situaciją, rasti daugiau nei vieną būdą pasiekti tą patį rezultatą.
„Informacijos internete šiandien gali rasti visi. Tačiau tradicinės švietimo įstaigos nemoko, kaip iš jos sukurti produktą“, – tvirtino bendrovės „Cesim“ vadovas Eitautas Bartuškevičius. Įmonės „ACC Distribution“ direktoriaus Regimanto Buožiaus teigimu, verslas jau yra kūryba, todėl kūrybinių sprendimų reikalaujančios situacijos – neišvengiamos.
Visgi kūrybiškumo raiškai darbo rinkoje svarbios ne tik žmogaus išugdytos savybės, bet ir kūrybinę laisvę pozityviai vertinanti darbo aplinka, vadovavimo stilius. U. Savicko teigimu, šiandien dar yra vadovų, bijančių kūrybiškų darbuotojų, nes šie gali veikti savarankiškai.
