Ketvirtadienį vykusių akademinių pusryčių metu Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pristatė tyrimą „Lietuvos studentų finansinė našta praktikų metu“. Praėjusių metų gruodžio mėn. atliktu tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti ir įvertinti studentų praktikų metu patiriamą finansinę naštą, palyginti studentų patiriamas išlaidas studijų ir praktikų metu. Taip pat buvo siekiama nustatyti kokią įtaką finansinės praktikos sąlygos daro studentų mobilumui.
43 proc. tyrime dalyvavusių studentų teigė, kad praktikų metu išleidžia daugiau lėšų nei studijų metu. 26 proc. apklaustų studentų nurodė, kad jų išlaidos praktikų metų išaugo daugiau nei 250 Lt (72 eurų). 45 proc. apklaustų studentų nurodė, kad išlaidos praktikos ir studijų metu skyrėsi nežymiai. Tik 12 proc. apklaustųjų atlikdami praktiką jautė išlaidų sumažėjimą lyginant su studijomis. Padidėjusią finansinę naštą praktikų metu lemia padidėjusios išlaidos skiriamos būsto nuomai praktikos metu. „Lietuvoje kol kas nėra tradicijos studentams mokėti už darbą atliekamą praktikų metu, tą parodė ir atliktas tyrimas: 89 proc. apklaustųjų nurodė, kad finansinio atlygio už darbą praktikos metu negavo. Dėl to susiduriame su paradoksu, kai išvykti praktikuotis į Italiją su ERASMUS+ programa dėl suteikiamos paramos yra pigiau nei tarkime studijuojant Kaune praktikuotis Vilniuje“, – sako LSS prezidentas Paulius Baltokas.
Susitikime su studentų atstovais dalyvavęs Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus pripažino, kad šiuo metu galimybių mažinti finansinę naštą studentams atliekantiems praktiką nėra daug. Anot viceministro, studijų krepšelio sandaroje pinigai praktikoms numatyti, tačiau ši suma yra skiriama praktikos vadovui, tad norint padengti studentų išlaidas praktikų metų tektų perskaičiuoti studijų kainas, o tai vestų prie studijų kainos augimo. Viceministrui pritarė ir rektorių konferencijos prezidentas Alfonsas Daniūnas, teigdamas, kad aukštosios mokyklos negali sau leisti kompensuoti studentų praktikų metu patiriamų išlaidų, norint mažinti patiriamą finansinę naštą reikalingas papildomas finansavimas.
Vis dėlto studentų atstovai tokį siūlymą vertino prieštaringai ir siūlė ieškoti kitų finansavimo šaltinių praktikų metu patiriamų išlaidų sumažinimui. „Studijų kainos perskaičiavimas pridedant sumą reikalingą praktikoms būtų itin skaudus už savo studijas mokantiems studentams. Manome, kad šiuo metu yra galimybių padėti studentams pasirinkti optimaliausią praktikos vietą ir nebūti apribotiems finansinių išteklių“, – teigia P. Baltokas. Anot jo, viena iš tokių galimybių yra Jaunimo garantijų iniciatyva.
„Socialinės ir apsaugos ministerijos pateiktame Jaunimo garantijų iniciatyvos plane numatyta skirti 95 milijonus eurų jaunimo nedarbo problemos sprendimui. Didžioji šių pinigų dalis (85 mln. eurų) skirta niekur nedirbantiems ir nestudijuojantiems jaunuoliams ir vos į 10 mln. gali pretenduoti besimokantys ar dirbantys jaunuoliai , iš jų apie 5 mln. nukreipti tiesiogiai į studentus“, – aiškina P. Baltokas. Studentų atstovo teigimu, vienas pagrindinių Jaunimo garantijos iniciatyvos tikslų turėtų būti ne tik surasti nedirbančiam ir nesimokančiam stažuotę, darbą, perkvalifikuoti asmenį ar grąžinti jį atgal į mokslus, bet, kad tokių jaunuolių neliktų.
„Manome, kad sukurta valstybinė praktikų sistema galėtų padėti ilgalaikėje perspektyvoje spręsti jaunimo nedarbo problemą, o ne trumpam užgesinti gaisrą. Dalis studentų po praktikos gauna realią darbo vietą, kiti turi nors ir minimalią, bet realią darbo patirti ir jiems kur kas lengviau integruotis į darbo rinką“, – kalbėdamas apie vieną iš būdų spręsti jaunimo nedarbo problemą sako Paulius Baltokas.
Praktikų sukeliamos finansinės naštos problemą pripažino ir susitikime su studentų atstovais dalyvavęs Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas. Anot jo, reikalingas Švietimo ir mokslo bei Socialinių reikalų ir darbo ministerijų dialogas siekiant finansinės naštos patiriamos praktikų metu mažinimui ir efektyvaus jaunimo nedarbo problemos pažabojimo.
Studentų atstovai pabrėžė, kad papildomas finansavimas praktikoms taip pat padėtų spręsti specialistų trūkumo regionuose problemą. Atlikto tyrimo duomenimis, 84 proc. studentų atliko praktiką savivaldybėje, iš kurios yra kilę ir/ar kurioje studijuoja. Taip pat studentai teigė, kad finansinės sąlygos daro žymią įtaką renkantis praktikos vietą. „4 iš 5 studentų atlieka praktiką savo studijų ar kilmės mieste, tai reiškia, kad didžioji dalis būsimų specialistų pirmąjį karjeros žingsnį žengia regiono centre. Manome, kad papildomas finansavimas praktikoms leistų studentams į savo galimybes pažvelgti plačiau, galbūt rinktis regione esančią praktikos vietą, tai padidintų tikimybę, kad po studijų absolventas ten užims ir darbo vietą“, – sako LSS prezidentas.
Anot studentų, miestuose praktikos vietą gauti sudėtinga, kadangi studentų norinčių praktikuotis itin daug, o vietų mažai. Tai veda prie problemos, kad kai praktikantai įmonei ar institucijai tampa našta, o praktika atliekama fiktyviai. O štai regionuose įsikūrusiuose verslo subjektuose praktiką atlieka itin mažas studentų skaičius, nors galimybė suteikti kokybišką praktikos vietą yra.
Pirmą kartą Lietuvos studentų sąjungos atliktu tyrimu buvo siekiama atskleisti kas sudaro didžiausią studentų išlaidų dalį atliekant praktiką bei kokie veiksniai studentui yra esminiai pasirenkant praktikos vietą ar instituciją. Taip pat siekta išsiaiškinti studentams suteikiamos finansinės paramos įtaką praktikų metu patiriamos finansinės naštos mažinimui.
Atliekant tyrimą apklausti 832 Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalauro, magistro, doktorantūros ir vientisųjų studijų studentai. Tyrime buvo naudotas proporcinis atrankos metodas, taikant aukštosios mokyklos, studijų pakopos, kurso ir lyties kvotas.
