Kauno technologijos universiteto (KTU) magistro studijų programa „Edukacinės technologijos“ tarptautinio vertinimo metu gavo patį aukščiausią įvertinimą – surinko 24 balus iš tiek pat galimų. Tik kelios studijų programos Lietuvoje yra gavusios tokį įvertinimą.
Studijų programų išorinį vertinimą ne rečiau kaip kartą per 6 metus atlieka Lietuvos ir užsienio ekspertai. Studijų programų kokybė vertinama balais (4 balų vertinimo sistema), pagal 6 vertinimo sritis: programos tikslus ir numatomus studijų rezultatus, programos sandarą, personalą, materialiuosius išteklius, studijų eigą ir jos vertinimą bei programos vadybą.
Remiantis bendru balų skaičiumi ir mažiausiu srities įvertinimu, vadovaujantis Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašu, priimamas sprendimas dėl studijų programos akreditavimo. „Vertinimo procesas padeda aukštosioms mokykloms vykdyti kokybės kontrolę ir tobulinti studijas, o rezultatas leidžia informuoti visuomenę apie studijų kokybę. Aukštosios mokyklos gali vykdyti tik akredituotas studijų programas“, – sakė „Edukacinių technologijų“ studijų programos vadovė doc. dr. Nida Ambrasė.
KTU Studijų departamento direktorė Berita Simonaitienė pabrėžia, kad „Edukacinės technologijos“ yra pirmoji Universiteto studijų programa gavusi aukščiausią tarptautinių ekspertų programos kokybės įvertinimą.
Lietuvių ir anglų kalbomis dėstomą edukologijos krypties antros pakopos studijų programą „Edukacinės technologijos“ nuo 2001 m. vykdo KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Edukologijos katedra.
Šios programos tikslas – parengti plačios erudicijos, kūrybingus edukologijos magistrus, turinčius šiuolaikinių ir aktualių žinių, gebančius taikyti informacines ir komunikacines technologijas mokymo ir mokymosi procesuose bei mokančius aktualia informacija ir duomenimis grįsti švietimo ir ugdymo sprendimus.
„Po studijų baigimo, edukacinių technologijų specialistai gali dirbti tiriamąjį, pedagoginį-konsultacinį, koordinacinį darbą, susijusį su informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) diegimu ugdymo procesuose mokyklose ir kitose švietimo institucijose, būti aktyvūs informacinių technologijų turinio kūrėjai, teikiantys vartotojams patrauklesnę medžiagą švietimo organizacijose ir už jų ribų, taip pat neformaliajame ugdyme, pavyzdžiui, naudojant mokomuosius žaidimus, socialinius tinklus“, – apie absolventų karjeros perspektyvas pasakojo N. Ambrasė.
„Edukacinės technologijos“ magistrai, anot darbdavių, švietimo rinkoje yra paklausūs ir gali dirbti ne tik mokyklose, bet ir kitose švietimo institucijose. Absolventai įsidarbina edukacinę veiklą vykdančiose kultūros organizacijose (muziejuose, bibliotekose ir kt.), švietimo administravimo struktūrose, neformalaus švietimo institucijose, laimi konkursus ir dirba mokyklų vadovais, tęsia studijas doktorantūroje.
Šios programos absolventai taip pat sėkmingai integruojasi įvairiose verslo ir savivaldos įstaigose, jų žmogiškųjų išteklių valdymo padaliniuose.
Darbdavių teigimu, „Edukacinių technologijų“ programos absolventai gerai išmano IKT diegimo poreikį, geba tobulinti ugdymo turinį, perpranta informacijos valdymo sistemas, praturtina įstaigas nauju, šiuolaikišku edukaciniu požiūriu, keičia visos institucijos informacinę ir technologinę kompetenciją.
