Baigėsi priėmimas į profesines mokyklas. Jose mokytis panoro 21,4 tūkst. asmenų, tai 12 proc. daugiau nei buvo planuota priimti. Pernai buvo priimta 21,2 tūkst. asmenų, arba dešimtadaliu daugiau planuoto skaičiaus.
„Prasidėjusi profesinio mokymo pertvarka: iš esmės atnaujinama mokymo bazė, naujos mokymo programos, gerinama mokymo kokybė, užtikrinamas bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo prieinamumas – tai stiprūs postūmiai jaunimui rinktis profesines mokyklas ir geras ženklas darbo rinkai, kuri labai laukia aukštos kvalifikacijos profesionalų“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.
Šiais metais padidėjo norinčiųjų mokytis pagal informacinių technologijų profesinio mokymo programas, net kelios mokymo įstaigos kreipėsi į ministeriją, prašydamos leisti sudaryti papildomas grupes.
Taip pat populiarios apdailininko (statybininko), automobilių mechaniko, virėjo, padavėjo ir barmeno, technikos priežiūros verslo darbuotojo profesinio mokymo programos.
Apie pusę iš pareiškusiųjų norą mokytis profesinėse mokyklose yra įgiję pagrindinį išsilavinimą ir siekia kartu su kvalifikacija įgyti vidurinį išsilavinimą. Per 1,5 tūkst. pretendentų mokytis profesijos jau turi aukštąjį išsilavinimą.
Į profesines mokyklas priimami mokiniai nuo 14 metų. Jose galima įgyti kvalifikaciją arba kvalifikaciją kartu su pagrindiniu arba viduriniu išsilavinimu. Į profesines mokyklas taip tat priimami suaugę asmenys, kurie siekia patobulinti ar įgyti naują kvalifikaciją.
74 šalies profesinio mokymo įstaigos siūlo per 200 įvairių profesinio mokymo programų įvairiuose ūkio sektoriuose: architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos, kompiuterijos, meno, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ir t. t.
Profesinis mokymas yra nemokamas pirmą kartą kvalifikaciją įgyti siekiantiems asmenims, pažangiems mokiniams mokamos stipendijos, jie aprūpinami bendrabučiu.
