Pirmadienį, gruodžio 2 d., įvykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje universitetų rektoriai vienbalsiai nutarė, kad iš siūlomų Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų alternatyvų geriausia yra trečioji. Tai yra – nedidelės studijų įmokos įvedimas visiems studentams.
Ši alternatyva padėtų atlaisvinti 21 mln. valstybės lėšų, kurios galėtų būti panaudotos valstybės paskoloms bei socialinėms stipendijoms.
LURK prezidentas Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Petras Baršauskas teigia, kad turint omenyje dabartinę ekonominę šalies situaciją, įvertinant valstybės galimybes remti aukštąjį mokslą, nedidelės studijų įmokos visiems yra geriausia esamo įstatymo pakeitimo alternatyva. „Ši alternatyva, nors ir netobula, yra socialiai teisingiausia. Visi studentai mokėtų nedidelį mokestį už mokslą, o didžiąją dalį paremtų valstybė. Mokestis būtų toks, kad neišgalintis jo mokėti žmogus, galėtų pasiimti paskolą. Ar ją paskui grąžinti ir kaip, būtų nustatoma pagal socialinę padėtį, kitus faktorius“, – pasirinkimą argumentuoja P. Baršauskas.
Šiandien aukštosiose mokyklose studentai studijuoja labai nevienodomis sąlygomis – valstybės finansuojamose vietose (55 proc. visų studentų) besimokantieji už studijas nemoka nieko, o valstybės nefinansuojamose (45 proc. visų studentų) besimokantiesiems tenka mokėti net iki 21 tūkst. Lt.
LURK prezidento nuomone, mokamo visiems mokslo įvedimas užtikrintų universitetams galimybę kelti studijų kokybę. Valstybė būtų pajėgi finansuoti universitetus tokiu lygiu, koks yra dabar, o universitetai galėtų investuoti į laboratorijų atnaujinimą, išteklių gerinimą, patalpų renovaciją ir studijų kokybės kėlimą. „Esant tokiai sistemai būtų galima planuoti biudžetą ne porai metų į priekį, o ilgesniam laikui. Tai – skaidri sistema, atverianti daugybę galimybių“, – teigia KTU rektorius P. Baršauskas.
Jeigu Seime būtų sutarta, kad priimtiniausia Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo alternatyva yra trečioji, reikėtų keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kuri garantuoja nemokamą mokslą gerai besimokantiems šalies piliečiams. Tačiau ir visuotinai mokamo aukštojo mokslo sistemoje gabiausiems studentams būtų numatytos motyvavimo galimybės. Jie būtų skatinami įvairiais būdais – pavyzdžiui, valstybė galėtų atleisti studentą nuo paskolos grąžinimo, patys universitetai galėtų suteikti stipendijas geriausiesiems.
Argumentus, jog mokamas mokslas gali paskatins šalies studentus išvykti studijuoti svetur, P. Baršauskas vertina kritiškai: „Pagrindinė motyvacija mokytis vienoje ar kitoje aukštojoje mokykloje turi būti studijų kokybė. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, šiandien Lietuva skiria labai mažai išteklių vieno studento parengimui. Pasirinkę nemokamo mokslo alternatyvą, arba palikę viską taip, kaip yra, skurdinsime universitetus, nukentės studijų kokybė“, – teigia P. Baršauskas. Be to, Lietuvoje mokestis už aukštąjį mokslą, bus tikrai mažesnis, nei pragyvenimo išlaidos bet kurioje nemokamą mokslą garantuojančioje Skandinavijos šalyje.
Už visuotino mokesčio už mokslą įvedimą visų Lietuvos universitetų rektoriai balsavo vienbalsiai. Pasak LURK prezidento P. Baršausko, toks atvejis Rektorių konferencijos veiklos istorijoje – pirmasis. „Tai rodo, kad visi universitetai situaciją Lietuvoje vertina vieningai. Tikimės, kad Seimas į tai atsižvelgs“, – sako Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas.
