Užvakar Lietuvos studentų sąjungą pasiekė laiškas iš Baltarusijos, kurį atsiuntė antro kurso LCC studentė iš Baltarusijos, siekdama atkreipti Lietuvos studentijos dėmesį. Žemiau pateikiame šio laiško vertimą.
„Esu tikra, kad įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų „rezultatai“ – absurdas ir visiškai neatitinka tikrovės. Tačiau suprantu, kad nemaža dalis žmonių vis tik balsavo už dabartinį prezidentą. Kai kurie Jūsų, paklaustų: kodėl? Ką gi, galėčiau atsakyti: šis prezidentas – pirmasis ir vienintelis Baltarusijos respublikos prezidentas. Jis moka pensijas ir atlyginimus laiku. Jo dėka, miestai ir provincijos atrodo iš tiesų geriau. Jis yra stiprus lyderis. Be to, jei pagyventumėt mažame Baltarusijos provincijos miestelyje, girdėtumėt tik vietines žinias, jūs taip pat imtumėt tikėti, kad jis – tarsi Baltarusijos Mesijas.
Vis dėlto, daug žmonių oponuoja jam. Ir tai tikrai nėra ta saujelė 18%, ką parodė rinkimų rezultatai. Žinau, kad visa mano šeima, visi draugai ir pažįstami balsavo už Milinkėvičių. Taip pat žinau, kad žmonės Minske (daugiau nei 2 milijonai) yra demokratai – ir proeuropietiškų pažiūrų. Tai įrodo ir protestai Spalio aikštėje. Šiandien šie žmonės bijo. Bijo dėl savo gyvybių, dėl savo darbo, dėl savo šeimų ir vaikų. Sistema dirba Lukašenkai. Jei kas pasako ar padaro ką nors prieš mūsų šalį – vadinasi veikia ir prieš prezidento asmenį, o tai reiškia, kad toks žmogus praras darbą ir keliaus į kalėjimą mažiausiai 15 dienų. Koks protingas žmogus, galėtų ir norėtų taip rizikuoti?
Suprantate, per tuos 12 paskutinių Lukašenkos valdymo metų žmonės išmoko išgyventi ir susigyveno su tokia tikrove. Šiandien jie išsigandę to, kas gali įvykti, jei jiem tektų iš naujo kovoti dalyvaujant protestuose, kartu prarandant iki tol turėtas darbo vietas (vadinasi, ir gyvenimo pagrindą) ar išrenkant kitą žmogų, kuris pakeistų sistemą. Manau, kad situacija yra daug sudėtingesnė, nei supratimas, kad Lukašenko yra „blogas“, o Milinkevičius – „geras“. Kalbu apie žmonių gyvenimus – tai daugiau, nei bet kokia politika.
Kita ramybės pastarąsias dienas man neduodanti tema – demokratijos modelis. Mes liaupsiname demokratiją ir tikime ją esant aukščiausia ir geriausia iš visų politinių sistemų. Bet ar tai tiesa? Spalio aikštėje protestuojantys gyventojai tik ir šaukia šį žodį, ko gero net nenutuokdami, kokie pokyčiai, drauge su demokratija, yra galimi. Ar Baltarusių tauta pasirengusi taip keistis? Prisipažinsiu, aš nesu tikra. Ar Baltarusių tauta trokšta laisvės? „Būtinai, bet tik tol, kol man neteks eiti laukan ir rizikuoti savo gyvenimu“, – toks požiūris, mano nuomone, dabar dominuojantis.
Kaip ten bebūtų, matyti, kad ši gyvenimo lygtis komplikuota ir su daug nežinomųjų. Ir nesvarbu, kokiom utopinėm idėjom šių dienų opozicija gyvena, kelias į Baltarusių tautos laisvę ir didžiuosius pokyčius bus sunkus ir ilgas. Nesupraskit klaidingai, aš pritariu tiems, kurie protestavo Minske šiandien, vakar ir, tikiu, protestuos rytoj. Jie – tikrieji mano herojai.“
