Lietuva, taip pat Estija ir Latvija praėjusiais metais padarė didžiausią pažangą inovacijų diegimo srityje. Lietuva pirmą kartą pateko į nuosaikių novatorių grupę, iki šiol ji būdavo priskiriama prie menkų novatorių. Palyginti su praėjusiais metais, bendrai ES pasiekta geresnių inovacijų diegimo rezultatų, rodo 2013 m. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinė.
„Dabar dedame pagrindus dar aktyvesniam mūsų šalies proveržiui inovacijų srityje, spartindami vėluojančius mokslo ir verslo slėnių projektus, jie turėtų būti baigti iki 2015 m. Skirdama ES fondų lėšas slėniams Lietuva tikisi, kad aukščiausio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūra suteiks puikias sąlygas bendradarbiauti mokslui ir verslui kuriant praktiškai pritaikomas inovatyvias technologijas, kurios duotų aukštą pridėtinę vertę šalies ūkiui. ES taip pat pabrėžia, kad greitesnis ekonomikos atsigavimas, augimas įmanomas tik per mokslo pažangą ir jo dėka į verslą ateinančias inovacijas“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Lietuva aplenkė Lenkiją, Latviją, Rumuniją ir Bulgariją. ES pirmąsias reitingo pozicijas toliau užima Švedija, nuo jos nedaug atsilieka Vokietija, Danija ir Suomija. Pirmąsias reitingo vietas užimančioms ES šalims būdingos tvirtos nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos, verslo ir aukštojo mokslo sektoriaus pastangos diegti inovacijas. Visų šių šalių verslo sektoriai daug lėšų skiria moksliniams tyrimams ir plėtrai, taip pat teikia daug patentų paraiškų. Šioms šalims taip pat būdingas gerai išplėtotas aukštojo mokslo sektorius ir glaudūs pramonės ir mokslo sektorių ryšiai.
