Nuo sausio pradžios įsigaliojo švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo įsakymas pagrindinių, profesinių, vidurinių mokyklų bei gimnazijų direktoriams pakėlė reikalavimų kartelę aukščiau nei aukštesniųjų mokyklų vadovams ar ministerijos pareigūnams. Įsigaliojus naujam įsakymui mokyklų direktorių kvalifikaciją lems ne vadybiniai sugebėjimai ir profesinės žinios, o tai, kaip jie moka užsienio kalbas. Ir ne vieną, o dvi. Viena iš kalbų būtinai turi būti oficiali Europos Sąjungos kalba.
Nemokėdami rašyti ir kalbėti dviem užsienio kalbomis mokyklų vadovai praras kvalifikaciją ir gaus gerokai mažesnį atlyginimą. Tokie pat reikalavimai dėl užsienio kalbų bus taikomi ir direktorių pavaduotojams ugdymui. Nuo užsienio kalbų egzaminų rezultatų priklausys, kuri kvalifikacija - pirma (aukščiausioji), antra ar trečia - mokyklos vadovui bus suteikta. Dviejų užsienio kalbų reikalaujama visoms trims kvalifikacinėms grupėms gauti. Neišlaikius arba nelaikius užsienio kalbos egzaminų direktoriams ir jų pavaduotojams suteikti vadybos bei praktiniai gebėjimo vadovauti įvertinimai taps nebereikšmingi.
Švietimo ir mokslo ministro įsakyme suformuluoti ir keičiamų nuostatų tikslai. Rašoma, jog atestacijos nuostatai keičiami siekiant įvertinti vadovų teorinio pasirengimo, vadybinę kompetenciją, veiklos rezultatus ir nustatyti vadybinės veiklos tobulinimo kryptis, skatinti veiklos veiksmingumą įgyvendinant valstybinę švietimo politiką ir siekiant aukštos mokinių ugdymo kokybės. Kaip su užsibrėžtais tikslais susijęs reikalavimas kalbėti dviem kalbomis - nenurodoma. R.Motuzas tvirtino: jei šis sprendimas sulauks didelio pasipriešinimo, jis nuostatus pakeisiąs. Neigiamų atsiliepimų apie šį įsakymą ministras aiškino negirdėjęs.
