Lietuvoje neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimas vis dar yra tabu. Tai įrodė „Eurydice“ tyrimo apie aukštojo mokslo modernizavimą rezultatai, iš kurių matyti, jog Lietuvos aukštųjų mokyklų durys atviros yra tik tiems, kurie pateikia vidurinį ar profesinį išsilavinimą įrodantį dokumentą.
„Eurydice“ tyrimo duomenimis Lietuva yra tarp šalių, dar nepripažįstančių alternatyviais keliais įgytų kompetencijų. Dėl šios priežasties Taline vykusiame Šiaurės studentų sąjungos (NOM) susirinkime buvo nutarta, jog turi būti pradėtos kurti lanksčios aukštojo mokslo sistemos, leidžiančios pripažinti įsisavintas neformalias žinias iš asmens darbo srities, savarankiškai išlavintus įgūdžius ir kitas bendrąsias kompetencijas.
„Kai kurios aukštosios mokyklos turi patvirtintą neformalaus mokymosi ir pasiekimų pripažinimo tvarką, tačiau duomenų apie jos taikymą nėra. Todėl norėdami prisidėti prie vienodų kompetencijų pripažinimo principų ir procedūrų įdiegimo, kursime darbo grupes, kurios bandys išsiaiškinti, kokias neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimo sistemas yra įsidiegusios aukštosios mokyklos“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos Akademinio proceso ir socialinių reikalų koordinatorė Miglė Liorančaitė.
Pasak M. Liorančaitės, norint pasiekti subalansuotą ir patvarią mokymosi visą gyvenimą sistemą, reikalinga aiški ir darni nacionalinė strategija, gera įstatyminė bazė, užtikrintas finansavimas ir studentų įtraukimas visuose įgyvendinimo lygmenyse.
Primename, kad neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimas yra aukštųjų mokyklų procesas, kurio metu yra įvertinamos neformaliai įgytos kompetencijos ir joms priskiriami akademiniai kreditai. Tokios kompetencijos gali būti įgytos darbo praktikoje, pilietinėje veikloje ar mokantis individualiai.
