Daugelis studentų ir toliau renkasi „prestižinių“ populiariųjų socialinių mokslų studijų kryptis, rodo pirminiai Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbti pageidavimų į universitetus sąrašai. Paskutinius keletą metų geidžiamiausių studijų penketuke išsirikiuoja socialinių mokslų atstovės – teisė ir įvairios vadybos bei finansų ir ekonomikos studijų programos, tad tikėtina, jog tokios tendencijos išliks ir šiemet.
„Jau keletą metų turime paradoksalią situaciją – Lietuvos įmonių vadovai, darbdaviai skundžiasi technologijų specialistų trūkumu, o abiturientams renkantis studijas, inžinerinės pakraipos specialistus ruošiančios studijų programos sulaukia mažiau dėmesio“, – teigia daugiau nei 120 IT įmonių ir aukštųjų mokyklų vienijančios asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.
Verslo eksperto teigimu, 2011 m. sausį darbo biržoje buvo 33 tūkst. registruotų bedarbių su aukštuoju išsilavinimu, iš kurių 5,7 tūkst. buvo ką tik studijas baigę aukštųjų mokyklų absolventai. Daugiausia ieškančių darbo buvo tarp įgijusių verslo vadybos, teisės, apskaitos, ekonomikos, verslo ir viešojo administravimo specialybes. „Darbo biržos klientų „top“ dešimtuke nėra nė vienos technologijų specialybės, išskyrus statybų inžineriją. Akivaizdu, jog šiandien besirenkantys populiariųjų socialinių mokslų studijas ateityje labiau rizikuoja likti be darbo, nes jau dabar darbo rinkoje jaučiamas ženklus šių specialistų perteklius“, – prognozuoja ekspertas.
Šių metų birželį pageidavimų universitetuose studijuoti socialinius mokslus buvo registruota bene penkiskart daugiau nei prašymų mokytis technologijos specialybes. Pirminiame Lietuvos universtitetų bendrajame priėmime birželį buvo registruota per 10 000 pageidavimų studijuoti socialinių mokslų studijų kryptis, kai tuo tarpu studijuoti technologijas norą pareiškė vos 2000 būsimų studentų.
Pasak verslo eksperto, tendenciją rinktis intuityviai suvokiamus ir lengviau studijuojamus socialinius mokslus užuot gilinusis į technologijas lėmė per pastaruosius keletą metų susiformavęs konkrečių specialybių dirbtinis „prestižas“ ir abejingas požiūris į technologijas švietimo sistemoje.
„Teisininko ar finansininko profesija iki šiol moksleiviams asocijavosi su užtikrinta finansine padėtimi ir statusu visuomenėje, kita vertus, moksleiviai beveik neturi galimybių susipažinti su technologine kūryba, mokyklose trūksta naujų technologijų patrauklumui atskleisti reikalingos kvalifikacijos, mokymo programų ir įrangos, o formalioji programa suformavo itin fragmentišką ir nepatrauklų šios krypties profesijų paveikslą“, – paaiškina A. Plečkaitis.
Jo teigimu, šiuo metu nėra kitos išeities, tik bendromis verslo atstovų bei švietimo ir mokslo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų pastangomis nedelsiant keisti susiklosčiusią situaciją, dėl kurios nukenčia tiek ne ypač perspektyvias specialybes pasirenkantys jaunuoliai, tiek šalies verslas.
