Lietuvos studentų sąjungą (LSS) ragina LR Seimo narius pritarti įstatymo pakeitimo projektams, kuriais siūloma į socialiai remtinų šeimų pajamas neįskaičiuoti aukštųjų mokyklų stipendijų. Socialiai remtinų šeimų pajamoms šiuo metu priskiriama materialinė parama pirmosios, antrosios pakopų vientisųjų studijų studentams bei stipendijos, teikiamos profesinių mokyklų mokiniams.
Iki šiol su studijomis susijusios išmokos buvo įskaitomos į asmens pajamas, pagal kurių dydį buvo sprendžiama, ar šeima gali gauti socialinę paramą ar ne. Siekiant atkreipti dėmesį į šią sisteminę paramos socialiai remtinoms šeimoms skyrimo spragą, LSS kartu su kreipimųsi Seimo nariams įteikė simbolinį voką smulkintų piniginių banknotų.
„Studentas yra priverstas rinktis, ar mokytis gerai ir gauti stipendiją ir taip apriboti šeimos galimybes gauti piniginę paramą. Tokią situaciją galima vadinti kone absurdiška. Tai suprasdami ir su šiuo neapgalvotu teisiniu reguliavimu susiduriantys daugelis studentų geriau renkasi materialinę šeimos gerovę. Tuo tarpu galimybė siekti mokslo aukštumų ir demonstruoti puikius mokymosi rezultatus lieka antrame plane“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.
Pasak Lietuvos studentų sąjungos atstovų, valstybės skiriamos stipendijos turėtų skatinti aukštojo mokslo kokybę bei pažangą moksle, o ne tam tikrais atvejais sukelti atvirkštinį efektą. Į nepasiturinčių ir vieno asmens šeimų pajamas įskaičiuojamos stipendijos dažnai sumažina tikimybę gauti paramą šeimoms iš valstybės, nes gaunamų pajamų suma tampa šiek tiek didesnė nei minimali.
„Apmaudu, jog dėl socialinės paramos politiką formuojančių institucijų neapdairumo kenčia pamatinė aukštojo mokslo kokybės gerinimo idėja. Tokia situacija nepateisina nei valstybės, nei studentų keliamų lūkesčių aukštojo mokslo atžvilgiu. Raginame LR Seimo narius atsakingiau pažvelgti į šią problemą ir kuo greičiau imtis priemonių, kurios būtų tiesiogiai nukreiptos į studentų, kurie auga socialiai remtinose šeimose, interesų suderinimą“, – pabrėžia LSS prezidentas D. Dikšaitis.
