Trečdalis studentų neteikia apeliacijų nenorėdami konfliktuoti su dėstytojais bei bijodami sulaukti neigiamų pasekmių tolimesnių studijų metu, penktadalis studentų pasigenda aukštųjų mokyklų apeliacinių komisijų objektyvumo bei laiko jas labiau šališkomis, bei tik 33 proc. visų teiktų apeliacijų yra patenkinama – tokias išvadas padarė Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) išanalizavusi apeliacijų bei prašymų nagrinėti ginčus pateikimo mastus, pagrindinius aspektus, studentų požiūrį į apeliacinių ir ginčų nagrinėjimo komisijų veiklą.
„Tyrimas parodė, jog per dvejus metus apeliacijas teikiančių studentų skaičius padidėjo nuo 3 iki 5 proc. Akivaizdu, jog apeliacijų teikimo ir nagrinėjimo procesas turi esminių trūkumų, kurie gali būti ištaisyti tik keičiant apeliacijų ir ginčų nagrinėjimo tvarkas: suteikiant galimybę apeliuoti ir dėl baigiamųjų darbų gynimo ar baigiamųjų egzaminų metu gautų įvertinimų, užtikrinti apeliacinių komisijų nešališkumą į jų sudėti visais atvejais įtraukiant studentų atstovus. Keistai atrodo ir tai, jog apeliacinės komisijos sprendimas kai kuriose aukštosiose mokyklose yra galutinis ir neskundžiamas“, – sako LSAS socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė.
Aukštųjų mokyklų pateikti duomenys apie apeliacijų teikimo ir nagrinėjimo procesus rodo, jog dažniausiai apeliacijos yra teikiamos dėl gauto žinių įvertinimo. Analizė rodo, jog tik apie 33 proc. visų teiktų apeliacijų yra patenkinama. LSAS manymu, vienas iš apeliacinės komisijos trūkumų – jos sudarymo tvarka, kuri neleidžia apeliacijų vertinti iki galo nešališkai, kadangi komisija paprastai yra sudaroma iš tos pačios katedros dėstytojų, iš kurios yra dėstytojas, dėl kurio yra teikiama apeliacija.
Tuo tarpu ginčų nagrinėjimo statistika rodo, jog akademinė bendruomenė nėra linkusi kilusias ginčytinas situacijas spręsti aukštosios mokyklos ginčų nagrinėjimo komisijos pagalba. Per trejus metus į ginčų komisiją kreipiasi vidutiniškai iki 10 asmenų atitinkamai nuo aukštojo mokslo institucijos.
„Dažniausiai ginčai kyla tarp studentų ir administracijos, tačiau kai kuriose aukštosiose mokyklose prašymus nagrinėti kilusį ginčą su administracija pateikia ir dėstytojai. Tokių ginčų, lyginant su tarp studentų ir administracijos kylančiomis konfliktinėmis situacijomis, yra 1,5 karto mažiau. Įdomu ir tai, jog šie ginčai dažniausiai sprendžiami administracijos, o ne dėstytojo naudai“, – sako I. Dičmonaitė.
LSAS atliktame tyrime dalyvavo 2109 studentai iš 22 Lietuvos aukštųjų mokyklų bei 23 aukštosios mokyklos, kurios pateikė per paskutinius trejus metus teiktų apeliacijų teikimo priežastis ir sprendimų priėmimus.
LSAS vykdyto projekto „Lyginamoji aukštųjų mokyklų studentų apeliacijų ir ginčų nagrinėjimo vidinės tvarkos analizė bei rekomendacinio apeliacijų ir ginčų nagrinėjimo komisijų sudarymo ir darbo organizavimo tobulinimo modelio parengimas“ metu atliktą lyginamąją Lietuvos aukštųjų mokyklų apeliacijų, teikiamų dėl vertinimo rezultatų ar tvarkos pažeidimų, ir ginčų nagrinėjimo tvarkų analizę bei rekomendacijas joms tobulinti, galite rasti interneto svetainėje www.lsas.lt, skiltyje „Dokumentai“.
